Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

S
Atmestas 212.117.0.103 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Euglenos sandara keitimas)
Mongolų įsiveržimas į Europą ir prieš tai įvykęs Kijevo Rusios susiskaldymas regione sukūrė politinį vakuumą, dėl to XIV a. LDK žymiai sustiprėjo ir išsiplėtė. Ją ypač sustiprino [[Gediminaičių dinastija]] (XIV–XVI a.). Didysis kunigaikštis [[Gediminas]] gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras). Jo sūnus [[Algirdas]] toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis [[Kęstutis]]. Dalis rusų kunigaikštysčių buvo užkariautos, dalis [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] susilpnėjimo laikotarpiu prisijungė pačios. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartinės centrinės ir rytų Baltarusijos teritorija, dabartinė Ukraina ir Vakarų Rusija. [[Rytų slavai|Rytų slavų]] kunigaikštysčių politinė struktūra daugeliu atvejų buvo išlaikyta, ypač pietuose, kur buvo įkurtos vasalinės kunigaikštystės Algirdo sūnums.
 
Algirdo ir [[Vytautas|Vytauto]] valdymo laikais Lietuva pasiekė didžiausią teritorinę plėtrą – pietuose jos sienos siekė net [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]], LDK reiškė pretenzijas į visas buvusios [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] žemes ir dėl manRusios 500000vienijimo metuvaidmens [[XV amžius|XV]]–[[XVI amžius|XVI]] a. konkuravo su [[Maskva]]. Algirdo žodžiais ''Omnis Russia ad Litwinos deberet simpliciter pertinere''.<ref>A. Kappeler:DDDDDDD Kleine Geschichte der Ukraine, München, C. H. Beck 1994, P. 43</ref>
 
Vakaruose didžiausia grėsme Lietuvai buvo [[Vokiečių ordinas]], kurio nuolat rengiami [[kryžiaus žygiai]] paskatino svarstyti sąjungos su Lenkija galimybes. Algirdo sūnus [[Jogaila]] 1386 m. apsikrikštijo ir tapo [[Lenkijos karalius|Lenkijos karaliumi]]. Dar iki krikšto [[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis|1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]], kuri padėjo pagrindus Lietuvos-Lenkijos unijai. Krėvos sutartimi buvo sudaryta personalinė unija tarp Lenkijos ir Lietuvos, tačiau Lietuvoje valdę Jogailos pusbrolis Vytautas, nors ir buvo Jogailos vasalas, vykdė savarankišką politiką.
 
[[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis#1387|1387]] m. Jogaila krikštijo lietuvius Vilniuje. Būtent šie metai laikomi oficialia Lietuvos krikšto data, nes [[Mindaugas|Mindaugui]] tikrai ar tariamai atsimetus nuo krikšto Lietuva vėl buvo laikyta [[pagonys|pagoniška]] šalimi. Nors krikštas gerokai sustiprino Lietuvos tarptautinę padėtį, bet iki pat [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] ([[xV amžiaus 1-as dešimtmetis|1410]] m. [[liepos 15]] d.) Lietuvos valstybingumui visąlaik grėsė [[Vokiečių ordinas|Teutonų]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos]] ordinų pretenzijos.
 
XV a. nugalėjus Vokiečių ordiną Lietuvos ir Lenkijos unija galėjo ir nutrūkti, nes dingo bendras interesas, tačiau iškilo Maskvos valstybės grėsmė. 1480 m. Maskva galutinai atsikratė priklausomybės nuo mongolų ir ėmė skelbtis Kijevo Rusios teisių perėmėja. XV a. pabaigoje ir ypač XVI a. prasidėjo nuolatiniai LDK karai su ja.
 
Po [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto]] nužudymo ([[1440 m.]]) Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais tapdavo Lenkijos karalių [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] dinastijos atstovai, – taip iki pat 1569 m. išlaikant Lietuvos ir Lenkijos valstybių [[Personalinė unija|personalinę uniją]]. 1499 m. [[Lenkijos Senatas]] ir Lietuvos Kunigaikščio Taryba sutarė, kad be viena kitos žinios nerinks sau valdovo.
 
=== Liublino unija ===