|
|vikiteka= Faustyna Kowalska
}}
Šv. ses. Marija Faustina Kowalska[[Vaizdas:Faustyna Kowalska-Wilno.JPG|thumb|250px|left|Šv. Faustinos Kovalskos namelis Vilniaus Antakalnyje V. Grybo g. 29A ]]
'''Marija Faustina Kovalska''' ([[Lenkų kalba|lenk.]] ''Maria Faustyna Kowalska'', tikr. ''Helena Kowalska'', ''Šv. Faustina'', [[1905]] m. [[rugpjūčio 25]] d. Głogowiece – [[1938]] m. [[spalio 5]] d. [[Krokuva|Krokuvoje]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] vienuolė, mistikė, [[katalikai|Romos katalikų]] bažnyčios šventoji.
Gimė skurdžioje ir pamaldžioje valstiečių šeimoje. Buvo trečia iš dešimties vaikų ir pakrikštyta Helenos vardu. 3 metus mokėsi mokykloje, tačiau nuo 15-os metų metė mokyklą ir pradėjo dirbti, kad galėtų padėti savo šeimai. Nuo 1817-os metų prašė tėvų leidimo stoti į [[vienuolynas|vienuolyną]], bet šie jai neleido. Pagaliau 1925 08 01 Helenai atsivėrė Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno Varšuvoje durys. Pasibaigus [[postulatas|postulatui,]] ji išvyko į noviciato namus [[Krokuva|Krokuvoje]]. Ten 1926 04 30 įvilktuvėse ji gavo abitą ir vienuolės Marijos Faustinos vardą. Po 42 metų ji davė laikinuosius, o 1933 05 01 - amžinuosius skaistumo, neturto ir klusnumo įžadus. 1929 m. vasarį buvo trumpam atvykusi į [[Vilnius|Vilnių]]. Davusi amžinuosius vienuolinius įžadus, nuo 1933 m. [[gegužės 25]] d. gyveno Vilniuje, čia patyrė Jėzaus apsireiškimų, kuriuos užrašė savo dienoraštyje. Vilniuje Faustinos dvasios tėvas buvo prof. kun. [[Michał Sopoćko|Michal Sopočko]] (1888–1975), kuris ir paskatino vienuolę rašyti savo sielos dienoraštį. Jo padedama Faustina ėmėsi skelbti Viešpaties Gailestingumą. [[Kunigas]] Michal Sopočko taip pat susitarė su dailininku Eugenijumi Kazimirovskiu, kad jis nutapys Išganytojo atvaizdą pagal Faustinos regėjimus. Paveikslas buvo pradėtas tapyti [[1934]] m. [[sausio 2]] d. Vienuolė pusę metų lankėsi [[dirbtuvė]]je kas savaitę, kad nurodytų klaidas bei patikslintų detales. 1934-ųjų birželį buvo nutapytas pirmasis [[Dievo Gailestingumo paveikslas]]. Iš Vilniaus 1936 m. Faustina išvažiavoperkelta į Varšuvą, vėliau persikėlė į Krokuvą. Visur ji dirbo paprastą darbą: virėjos, daržininkės, durininkės. Gyvendama Krokuvos vienuolijos namuose, ji pasiligojo ir du kartus gydėsi Prodniko ligoninėje (dab. šventojo Jono Pauliaus II lig.) greta Krokuvos. 1938 m.rugsėjo 17d. slaugytoja ses. Alfreda Pokora seserį Faustiną iš Prodniko parveža i Lagievnikų vienuolyną, kur [[Spalio 5|spalio 5 d.]] ją22.45 ligoninėsval. kiemesesuo nužudėMarija girtasFaustina (arbaKowalska pamišęs)po darbininkas,ilgų trenkęskantriai vienuoleikentėtų kastuvukančių periškeliauja galvąpas Viešpatį.. Jos palaikai buvo palaidoti Krokuvoje - Lagievnikuose, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno kapinėse, bendrame kape, dabar Lagievnikų vienuolyno koplyčios altoriuje.
[[2000]] m. [[balandžio 30]] d. [[Jonas Paulius II]] Faustiną Kovalską kanonizavo – paskelbė šventąja.
|
