Olivier Messiaen: Skirtumas tarp puslapio versijų

Olivjė Mesianas gimė 1908 m. gruodžio 10 d. [[Avinjonas|Avinjone]]. Jo motina Sesilija Sovaž buvo poetė ir tėvas Pjeras Mesianas − anglų kalbos mokytojas bei žinomas vertėjas iš anglų kalbos, kurio dėka O. Mesianas susižavėjo Šekspyro pjesėmis. 1914 m. prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniui karui]] tėvas buvo pašauktas į kariuomenę ir motina su sūnumi persikėlė į [[Grenoblis|Grenoblį]]. Olivjė daugiausiai buvo lavinamas motinos ir jos rašomos poerzijos (viename iš kūrinių mama spėjo sūnų tapsianti muzikantu) bei tėvo verčiamais Šekspyro darbais. Jis kartu su broliu Alanu namuose vaidindavo V. Šekspyro pjeses, nuo aštuonerių pradėjo mokytis groti pianinu ir rašyti muziką. Jau šiuo laikotarpiu ėmė ryškėti O. Mesiano polinkis į religingumą. Šeimos namuose buvo įvairių kompozitorių (V. Gliuko, H. Berliozo, Mocarto, R. Vagnerio ir kitų) partitūrų. 1918 m. pasibaigus karui tėvas gavo mokytojo darbą [[Nantas|Nante]]. Nors šiame mieste šeima buvo apsigyvenusi vos šešis mėnesius, O. Mesianas čia sutiko pirmuosius savo muzikos mokytojus - groti pianinu jšjį mokė Véronas ir Gontranas Arcouëtas, o Jehanas de Gibonas harmonijos. Jau šiuo laiku jis buvo muzikaliai išprusęs: Šv. Kalėdų proga reikalaudavo operų vokalo partitūrų ir taip susižaino su [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocarto]], [[Richard Wagner|R. Vagnerio]], [[Hector Berlioz|H. Berliozo]], K. V. Gliuko darbais bei [[Claude Debussy|K. Debiusi]] bei [[Maurice Ravel|M. Ravelio]] fortepijoniniais kūriniais. Tai matyt galutinai lėmė, kad O. Mesianas pasirinko muziko kelią. 1919 m. tėvui gavus naują mokytojo postą, šeima persikėlė į [[Paryžius|Paryžių]] ir O. Mesianas nepaprastai jauno amžiaus pradėjo mokslus Paryžiaus konservatorijoje: Jeano Gallonso harmonijos klasėje 1923 m. padaryta nuotrauka vaizduoja vaiką jaunų vyrų ir moterų kompanijoje<ref>Griffiths, Paul. Messiaen, Olivier. ''Grove music dictionary.'' In: http://www.oxfordmusiconline.com/subscriber/article/grove/music/18497?q=messiaen&search=quick&pos=2&_start=1#firsthit</ref>. Konservatorijoje mokėsi skambinti fortepijonu ir vargonuoti pas M. Dupré, kompozicijos pas P. Dukas, muzikos istorijos pas M. Emmanuelį. Studijuodamas pradėjo domėtis reiškiniais, esančiais už tradicinės Vakarų muzikos sampratos ribų – graikų poezijos eilėdara, senosiomis dermėmis, folkloru ir krikščionių liturgija. Nagrinėjo rytietišką ritmiką, mikrotonalinę muziką, paukščių čiulbesį. Joje jis ne kartą apdovanotas įvairiose disciplinose.

1931 m. baigęs konservatoriją O. Mesianas pradėjo dirbti [[vargonai|vargonininku]] Šv. Trejybės bažnyčioje Paryžiuje. Iš to meto interviu martyti, kad jis buvo tapęs karštu [[katalikybė|kataliku]]. 1932 m. birželio 22 d. jis vedė kompozitorę ir smuikininkę Luizą Žiustin Delbos. Tikriausiai 1932 m. jis pradėjo dėstyti Normalinėje muzikos mokykloje ir 1936 m. − privačioje ''Schola cantorum''. 1936 m. kartu su kitais kompozitoriais įkūrė draugiją „Jaunoji Prancūzija“, skirtą propaguoti modernią, jaunatvišką muziką.. 1939 m. prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniui karui]] O. Mesianas buvo pašauktas atlikti karinės tarnybos. 1940 m. gegužę paimtas į nelaisvę vokiečių ir persiųstas į [[Giorlicas|Giorlico]] Silezijoje karo belaisvių stovyklą. Nelaisvėje parašė „Laiko pabaigos kvartetą“ (''Quatuor pour la fin du temps''). 1941 m. paleistas iš nelaisvės O. Mesianas grįžo į Paryžių, kur dėstė Paryžiaus konservatorijoje. Didelis pedagoginis vaidmuo – dėstė harmoniją, analizę, ritmiką, estetiką, vėliau ir kompoziciją ne tik Paryžiuje, bet ir Vengrijoje, Italijoje, JAV, Vokietijoje, Japonijoje, Argentinoje. Netrukus Messiaeno klasėje susibūrė daug talentingų studentų, tarp jų – P. Boulezas, S. Niggas, Y. Loriod, J. Barraqué, [[Iannis Xenakis|I. Xenakis]], G. Benjaminas ir kt. 

O. Mesiano muzika pasižymi ypatingu skambėjimo spalvingumu, jam buvo artimos dailės ir muzikos sintezės idėjos. Kompozitoriaus muzikos kalba pagrįsta originalia dermių bei ritmo sistema, papildyta natomis transkribuotu paukščių giedojimu. Savo kūrybos sistemą kompozitorius apibendrino teoriniuose darbuose, iš kurių svarbiausi ''Technique de mon langage musica''l („Mano muzikinės kalbos technika, 1944) ir ''Traité de rhytme, de couleur et d‘ornithologie'' („Traktatas apie ritmą, spalvas ir ornitologiją", 1994-99). Kūrybinių idėjų sėmėsi iš [[Claude Debussy|C. Debiusi]], [[Igoris Stravinskis|I. Stravinskio]] ir kitų kompozitorių kūrybos, [[Grigališkasis choralas|grigališkojo choralo]], graikų eilėdaros, indų, polineziečių, Rytų tautų muzikos, paukščių giedojimo. O. Mesiano modalinė technika pagrįsta jo sukurtomis penkiomis „ribotos transpozicijos dermėmis“ (''modes à transpositions limitées''), kuriose chromatinis garsaeilis dalinamas į pasikartojančias vienodas dalis, pvz., tonas-pustonis, pustonis-tonas ir pan. Didelį dėmesį kompozitorius skyrė ritmui; metroritminė dramaturgija jam buvo kūrinio formavimo pagrindas. O.Mesiano muzika yra laisvo metro, pagrįsta :neapverčiamų ritmų“ (rythmes non rétrogradables) sistema.