Guelio parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{coord|41|24|49|N|2|09|10|E|display=title}} {{Pasaulio paveldas | Name = Guelio parkas | WHS = | Image = 250px | imagecaption = Rūmų inter...
 
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 23:
E. Guelis savo parką matė kaip miestą–sodą su įvairais architektūriniais statiniais pagal [[Anglija|Anglijoje]] tuo metu populiarią tokių parkų kūrimo koncepciją. Savo projekto įgyvendinimui [[1901]] m. įsigijo 15 ha žemės, kurią padalijo į 62 sklypus privačių namų statyboms. Sklypai su panoraminiu vaizdu į žemiau plytintį miestą buvo siūlomi pardavimui, tačiau dykvietė, esanti kalvų šlaituose toliau nuo miesto centro, nebuvo patraukli, todėl pavyko parduoti tik du. Projektas buvo vystomas trimis etapais. Pradžioje buvo tvirtinami ir tvarkomi šlaitai „Plikojo kalno“ viršutinėje dalyje. Antrajame etape nutiesti privažiavimo keliai, įrengti įėjimo paviljonai, pastatyta apsauginė siena. Būsimų gyventojų gyvenimui ir poilsiui sukurta turgaus [[kolonada]] su viršutine centrine [[esplanada]], pastatytas parodomasis gyvenamasis namas.
 
Baigiamajame etape [[1910]]–[[1913]] m. sukurtas žymiejižymusis lenktilenktas suolas, suplanuota kelių vilų statyba parduotuose sklypuose. Tuo metu jau stovėjo du namai, kurių vienas pastatytas pagal architekto ''Juli Batllevell i Arús'' projektą ir priklausė Gaudi bičiuliui advokatui, kitas suprojektuotas ''Francesc d'Assís Berenguer i Mestres'' ir pasiūlytas pardavimui. Kadangi pirkėjų neatsirado, E. Guelio patartas Gaudi [[1906]] m. pats įsigijo šį namą ir jame su šeima gyveno iki [[1925]] m. Parke trečiąjį namą kaip pavyzdį potencialiems pirkėjams nusipirko E. Guelis, po kurio laiko jį pertvarkęs į savo rezidenciją. Visi namai išliko iki šių dienų. Laikui bėgant, Guelio viloje įkurta viena iš miesto mokyklų, buvusiame Gaudi name įkurtas jo vardo muziejus. Trečiasis nuo pat pradžių priklauso pirmųjų šeimininkų giminei. Ekonominė projekto nesėkmė privertė E. Guelio paveldėtojus parduoti šią teritoriją Barselonos merijai, kuri ją pavertė miesto parku.
 
== Architektūra ==