Abiejų Tautų Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Šudo Gabalas Žymos: Žyma: Galimi keiksmažodžiai Žyma: Turinio ištrynimas Vizualus redagavimas |
Atšauktas naudotojo 2A02:C7D:80A7:5400:D544:DB6:6449:5A74 (Aptarimas) darytas keitimas 5276912 |
||
Eilutė 1:
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = Rzeczpospolita Obojga Narodów
|ilgas pavadinimas = Abiejų Tautų Respublika
|paprastas_pav = ATR
|žemynas = Europa
|kilm =
|regionas =
|šalis =
|image_map = Polish-Lithuanian Commonwealth (orthographic projection).svg
|image_map_caption = Abiejų Tautų Respublikos teritorija apie 1619 m.
|statusas =
|imperija =
|statuso_tekstas =
|era =
|valdymo_forma = Renkama monarchija
|parlamentas =
|year_start = 1569
|year_end = 1795
|year_exile_start =
|date_start =
|date_end =
|event_start = Liublino unija
|event_end = III padalijimas
|p1 = Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
|vėliava_p1 = Grand Ducal Coat of Arms of Lithuania.svg
|p2 = Lenkijos Karalystė
|vėliava_p2 = Coat of Arms of the Polish Crown.svg
|s1 = Rusijos imperija
|vėliava_s1 = Romanov_Flag.svg
|s2 = Prūsijos karalystė
|vėliava_s2 = Flag of the Kingdom of Prussia (1750-1801).svg
|s3 = Austrijos imperija
|vėliava_s3 = Flag of the Habsburg Monarchy.svg
|image_coat = Coat of Arms of the Polish-Lithuanian Commonwealth.svg
|simbolio_tipas = Herbas
|herbas = Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas
|image_flag =Chorągiew_królewska_króla_Zygmunta_III_Wazy.svg
|vėliavos_tipas = Žygimanto III Vazos vėliava
|vėliava =
|nacionalinis_devizas = Si Deus Nobiscum quis contra nos
(Lietuviškai: Jei dievas su mumis, tai kas gi gali būti prieš mus)
|valstybinis_himnas =
|sostinė = [[Krokuva]] (iki 1596)<br />[[Varšuva]] (nuo 1596)
|sostinė_tremtyje =
|valstybinės_kalbos = [[Lenkų kalba|Lenkų]], [[Lietuvių kalba|Lietuvių]], [[Rusėnų kalba|Rusėnų]], [[Hebrajų kalba|Hebrajų]] ir kt.
|valiuta =
|valdovo_titulas = Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
|valdymo_metai1 =
|valdovas1 =
|valdymo_metai2 =
|valdovas2 =
|valiuta = [[Krokuvos grašis|grašis]]
}}
'''Abiejų Tautų Respublika''' ('''Žečpospolita'''; [[lenkų kalba|lenk.]] ''Rzeczpospolita Obojga Narodów'', ''Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego'' <ref> [http://www.trybunal.gov.pl/wszechnica/tradycje/RP_I/tradycje.htm]</ref>) – [[Lenkija|Lenkijos karalystės]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] federacinė aristokratinė [[monarchija]]<ref>Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: БелЭн, 2005. – Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – С. 18. – 684 с. – ISBN 985-11-0314-4.</ref>, susikūrusi po [[Liublino unija|Liublino unijos]] 1569 m. ir gyvavusi iki Lenkijos Konstitucijos priėmimo [[1791]] m. gegužės 3 d. Valstybė pratęsė [[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis|1386]] m. sudarytą Lietuvos ir Lenkijos [[Krėvos aktą|Krėvos uniją]]. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Lenkijos karalystė ir Lietuvos didžioji kunigaikštystė turėjo atskirą administracinį aparatą, iždą, kariuomenę ir įstatymus. Valstybė galva buvo iki gyvos galvos Seimo renkamas monarchas, turėjęs Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulus.
== Pavadinimas ==
Oficialus valstybės pavadinimas buvo ''Królestwo Polskie i Wielkie Księstwo Litewskie'', t. y. Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Valstybės gyventojai valstybę paprastai vadino „Žečpospolita“ ({{pl|Rzeczpospolita}}). Lenkiškas terminas ''Rzeczpospolita'' yra tiesioginis lotyniško ''Rei Publicae'' („viešasis reikalas“) vertimas, dėl to į lietuvių kalbą dažnai verčiamas kaip „Respublika“. Lenkijos karalystę gyventojai dažniausiai vadino „Karūna“ ({{pl|Korona}}), o Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – Lietuva, kartais – Didžiąja Kunigaikštyste. Užsieniečiai valstybę paprastai vadino tiesiog Lenkija.
== Valstybinė sąranga ==
Abiejų Tautų Respublika buvo „abiejų tautų“ – lenkų ir lietuvių – valstybė. „Tautomis“ vadinta Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos visuma. Aukščiausioji valdžia, stipriai ribojama [[Bajorai|bajorijos]], priklausė iki gyvos galvos renkama monarchui, turėjusiam Lenkijos karaliaus ir Lietuvos, rusų ir žemaičių didžiojo kunigaikščio titulus. Įstatymų leidžiamoji valdžia bei iš dalies teisminė valdžia priklausė [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimui]], kuris buvo sudarytas iš dviejų rūmų – [[Abiejų Tautų Respublikos senatas|Senato]] ir Atstovų. Į Senatą įėjo aukščiausieji valstybės pareigūnai ir katalikų bažnyčios vyskupai. Kitą seimo dalį sudarė pavietuose renkami atstovai. Atstovai buvo renkami pavietų [[Seimelis|seimeliuose]], kurie buvo specialiai prieš Seimus sušaukiami vietinės bajorijos susirinkimai. Kiekvienas pavietas į Seimą siuntė po du atstovus, kuriems buvo įteikiamos seimeliuose sudarytos instrukcijos, atspindinčios bajorijos poziciją Seime svarstomais klausimais.<ref>Грыцкевіч А. Дзяржаны і палітычны лад // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: БелЭн, 2005. – Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – С. 43—44. – 684 с. – ISBN 985-11-0314-4.</ref>
Seimeliai taip pat turėjo vietos savivaldos funkcijas, per juos reiškėsi bajorijos politiniai interesai ir bajorija nuolat reikalavo seimelių galių išplėtimo. Formaliai ir pagal vyravusią ideologiją visi bajorijos atstovai buvo lygūs, tačiau praktiškai lemiamą vaidmenį priimant svarbiausius valstybės sprendimus turėjo nedidelė didikų grupė. Ypač svarbus didikų vaidmuo buvo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tačiau laikui bėgant didikų padėtis sustiprėjo ir Lenkijoje. Smulkioji ir vidutinioji bajorija pasidarė priklausoma nuo didikų, nes be jų paramos negalėjo pasiekti skyrimo į valstybės tarnybas ir pagerinti savo ekonominę padėtį. Plečiantis didikų įtakai seimelių politinė kultūra smuko, prie to prisidėjo ir tai, kad valstybės aparatas buvo silpnas, o regionuose centrinės valdžios institutų visai nebuvo.<ref>Радаман А. Соймік // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: БелЭн, 2005. – Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – С. 617. – 788 с. – ISBN 985-11-0378-0.</ref>
Monarcho rinkimai vyko Varšuvos apylinkėse rengiamame elekciniame seime, kuriame dalyvauti galėjo visi bajorai. Teisę būti išrinktu taip pat turėjo visi bajorai, nors daugeliu atveju kandidatais į sostą tapdavo užsienio valdančiųjų dinastijų atstovai. Renkamieji monarchai neturėjo teisės perduoti sosto pagal paveldėjimo teisę, leisti įstatymams prieštaraujančius įsakus, suimti bajorus be teismo. Papildomi karališkosios valdžios apribojimai buvo nustatomi vadinamuosiuose [[Henriko artikulai|Henriko artikuluose]], kuriuos monarchas priimdavo prieš įžengdamas į sostą. Politiniai ir finansiniai monarcho įsipareigojimai buvo nustatomi dar vienu privalomu susitarimu, vadintu ''[[Pacta conventa]]''. Pasirašydamas šią sutartį karalius ir didysis kunigaikštis atsisakydavo sosto paveldėjimo teisės, įsipareigodavo valdyti tardamasis su karališkąja taryba, kuri susidėjo iš 18 senatorių, kas dvejus metus šaukti Seimą, be Seimo pritarimo nepradėti karo, nesudaryti taikos ir neįvesti naujų mokesčių.
== Istorija ==
{{Lietuvos istorija|right}}
=== Valstybės susikūrimas ===
[[Vaizdas:Unia Lubelska.JPG|thumb|200px|left|Jano Matejkos paveikslas ''Liublino unija'']]
Valstybių susijungimas įvyko [[xVI amžiaus 7-as dešimtmetis|1569]] metais pasirašius Liublino uniją. Lietuvos istorikų [[Liublino unija]] dažnai vertinta neigiamai, nes kartu su ja Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neteko didelės dalies teritorijos, kuri perduota Lenkijos karalystei.
[[Vaizdas:Potega Rzeczypospolitej u zenitu Zlota wolnosc Elekcja 1573.JPG|thumb|200px|left|„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai]]
=== Valstybės raida XVI–XVII amžiuje ===
1572 m. mirė [[Žygimantas Augustas]]. Po jo mirties buvo padaryti svarbūs valstybės valdymo sistemos pakeitimai, įteisinę daugiau galių bajorams (šlėktoms) bei įtvirtinę [[Renkamoji monarchija|renkamąją monarchiją]]. Elekciniame seime galėjo dalyvauti kiekvienas bajoras.
XVII amžius lenkų laikomas „aukso amžiumi“. Tuo metu [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimas]] tvirtai valdė šalį, išvengė bereikalingų karinių konfliktų, atlaikė rusų ir švedų invaziją, o vienu metu net perėmė [[Maskvos kunigaikštystė]]s valdymą{{faktas}}.
Tuo pačiu [[XVII amžius|XVII]] amžiuje įsivyravo [[anarchija]], išryškėjo daug vidinių problemų, šalis tapo mažiau atspari išorinei įtakai. Svarbiausi valstybės sprendimai galėjo būti priimami tik tam pritarus iš didikų ir bajorų atstovų sudarytame seime. Seimo sprendimai buvo priimami tik visiems atstovams pritarus, dėl to Seimų sesijos užtrukdavo labai ilgai, kartais ilgiau negu parą. Karalius taip stengdavosi nuvarginti atstovus ir taip priimti sau naudingus sprendimus. Teoriškai kiekvienas į seimą išrinktas atstovas galėjo nutraukti Seimo darbą pareiškęs protestą ir išėjęs iš posėdžių salės. Ši bajorų teisė vadinta ''liberum veto'', kuria pirmą kartą pasinaudota valdant Steponui Batorui. Faktiškai taip pasielgti galėjo tik kurio nors didiko paramą turintis bajoras, nes buvo atvejų, kai bandymai paskelbti ''liberum veto'' buvo sulaikomi jėga.
1655–1660 m. Abiejų Tautų Respubliką (išskyrus nedidelę teritoriją pietuose, prie Turkijos sienos) buvo užėmusi Švedija ir Rusija (vadinamasis „[[švedų tvanas]]“).
[[Vaizdas:Abieju Tautu Respublika.png|thumb|right|300px|Abiejų Tautų respublika [[XVI amžius|XVI]]-[[XVII amžius|XVII]] a.]]
=== Saksų dinastija. Konfederacijų laikotarpis ===
[[XVIII amžius|XVIII]] a. Abiejų Tautų Respublikos didikų pacifistinės ir federalistinės idėjos{{faktas}} jau buvo privedusios valstybę prie žlugimo. Valdant Augustui II ir Augustui III pavyko tik keli seimai.
Po [[Augustas III|Augusto III]], paskutinio [[Saksų dinastija|Saksų dinastijos]] atstovo, mirties dėl sosto varžėsi tik vadinamoji ''Familija'' ir Patockiai, palaikomi [[Radvilos|Radvilų]]. Buvo reikalaujama, kad išvyktų austrų ir rusų atstovai. Jau tarpuvaldžiu susidarė dvi grupuotės – Čartoriskiai („Familija“) ir Potockiai, kuriuos rėmė Radvilos. Potockiai rėmėsi Prancūzija, Švedija, Turkija, o Čartoriskius palaikė [[Rusija]], todėl rusų kariuomenei spaudžiant [[Varšuva|Varšuvos]] seime karaliumi 1736 m. rugsėjo 12 d. išrinktas [[Stanislovas Leščinskis]]. 1733 m. spalio 17 d. Stanislovas I-asis paskelbė karą Augusto III-ojo šalininkams. 1734 m. susikūrė Lietuvos konfederacija, palaikanti Stanislovą I-ąjį. 1752 m. Čartoriskiai įkūrė Rusų partiją. Tuo metu buvo beiškylanti ir Mnišekų grupuotė.
=== Abiejų Tautų Respublikos padalinimai ===
[[Vaizdas:Konstytucja 3 Maja.jpg|thumb|200px|left|Jano Matejkos paveikslas ''Gegužės 3-osios Konstitucija'']]
{{main|Abiejų Tautų respublikos padalijimai}}
Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Buvo bandoma vykdyti reformas ir 1791 metais gegužės 3 d. buvo sudaryta Konstitucija (buvo išversta į lietuvių kalbą<ref>http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/2/21/Constitution_of_May_3_in_Lithuanian_language.jpg</ref>), tačiau buvo jau per vėlu ir per tris padalijimus valstybė buvo sunaikinta.
Pirmasis – 1772 metais. Valstybę pasidalino [[Rusijos imperija]], [[Prūsijos karalystė]], [[Austrijos imperija]].
Antrasis – 1793 metais. Valstybę pasidalino [[Rusijos imperija]], [[Prūsijos karalystė]].
Trečiasis – 1795 metais. Valstybę pasidalino [[Rusijos imperija]], [[Prūsijos karalystė]], [[Austrijos imperija]].
== Sandara, administracija ==
[[Vaizdas:Regni map.jpg|thumb|ATR žemėlapis]]
=== Pinigai ===
{{main|Lenkijos pinigai|Lietuvos pinigai}}
Abiejų Tautų Respublika naudojo tuo metu Europoje paplitusią trigubą pinigų sistemą, kurią atitiko [[sidabrinis zlotas|zlotas]], [[Krokuvos grašis|grašis]] ir [[denaras (Lenkija)|denaras]]. Tačiau savo santykiais šie trys piniginiai vienetai skyrėsi nuo [[Karolingų pinigų sistema|karolingų pinigų sistemos]]: vietoj klasikinio santykio 1:20:240, Lenkijoje ir visoje ATR įsigalėjo santykis 1:30:540. Iš pradžių Lenkija ir [[LDK]] naudojo skirtingos vertės monetas (jos tarpusavyje surištos santykiu 4:5), tačiau po [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] reformos 1578–1580 m. susidarė vieninga Lenkijos ir Lietuvos monetų sistema. Lenkiškos ir lietuviškos monetos imtos leisti vienodo svorio ir vienodos kokybės, nors išore šiek tiek skyrėsi.
Pagrindinės pinigų kalyklos buvo [[Krokuva|Krokuvoje]], [[Poznanė]]je, Varšuvoje, Vilniuje, Olkuše, [[Bydgoščius|Bydgoščiuje]] ir kitur.
Per ATR egzistavimo laikotarpį grašis buvo dažniausiai naudojamas piniginis vienetas. Tačiau stiprėjant infliacijai, jau nuo XVII a. vidurio grašio smulkesnieji vienetai (pvz., denarai) nebebuvo kaldinami, o grašis ilgainiui virto smulkia moneta, XVIII a. pradėta kaldinti iš vario. Todėl išpopuliarėjo stambesnio grašio nominalo monetos, kaip kad [[trečiokas (moneta)|trečiokai]], [[šeštokas (moneta)|šeštokai]], [[ortas (moneta)|ortai]] (18 grašių). 1663 m. reformų metu trumpai kaldintas [[sidabrinis zlotas]] (30 grašių), o 1753 m. pradėjo kursuoti 60 grašių vertės [[aštuntokas]] (arba dvizlotis). Tokiu būdu iki XVIII a. nusistovėjo šie monetų tarpusavio santykiai:
* 1/2 aštuntoko = '''1 zlotas''' = 5 šeštokai = 10 trečiokų = 30 grašių = 90 [[šilingas (Lenkija)|šilingų]]
Vykstant infliacijai, vis didesnę reikšmę ATR gyvenime įgijo gerokai stabilesnės vertės monetos, pririštos prie tarptautinio kurso. Nuo XVI a. ATR kaldinti sidabriniai [[taleris (ATR)|taleriai]] ir [[auksinis zlotas|auksiniai zlotai]]. Kiekviena šių monetų į piniginę sistemą įvestos tuo metu, kuomet jų vertė atitiko 30 grašių (t. y. nominalų sidabrinį zlotą). Tačiau kintantis jų santykis su ATR sidabrinių pinigų sistema tik išryškino infliaciją: talerio vertė XVI–XVIII a. kito nuo 30 iki 240 grašių, o auksinio zloto vertė XV–XVIII a. kito nuo 30 iki 1080 grašių. Infliacija ypač progresavo XVII a. vid. – XVIII a. vid.
1766 m. Stanislovo Poniatovskio piniginės reformos metu buvo sureguliuota valstybės sidabro monetų vertė, kuri pririšta prie [[Kelno markė]]s. Tuo metu nominalus [[sidabrinis zlotas]] prilygintas 1/8 sidabrinio talerio, o 10 talerių atitiko vieną sidabro markę. Taip pat naujai pradėjo kursuoti sidabriniai grašiai su pastovia sidabro verte: jie atitiko 1/4 sidabrinio zloto (moneta neegzistavo). Be to buvo bandoma nustatyti aiškesnį sidabrinio talerio kursą su auksiniu zlotu. Tokiu būdu per reformą nusistovėjo šie monetų tarpusavio santykiai:
* 1/18 auksinio zloto = 1/8 talerio = '''1 zlotas''' = 4 sidabriniai grašiai = 30 varinių grašių (grašelių) = 90 šilingų
1794 m. buvo išleisti pirmieji Lenkijoje popieriniai pinigai – tuometinės sidabrinio zloto vertės banknotai. Jie leisti 5, 10, 25, 50, 100, 500, 1000 zlotų nominalais. Tačiau tais pačiais metais Rusijai užėmus Varšuvą, jų galiojimas sustabdytas.
== Valdovai ==
{{Lenkijos istorija|right}}
* [[Žygimantas Augustas]]
* [[Henrikas Valua]]
* [[Steponas Batoras]]
* [[Zigmantas Vaza]]
* [[Vladislovas Vaza]]
* [[Jonas Kazimieras Vaza]]
* [[Mykolas Kaributas Višnioveckis]]
* [[Jonas Sobieskis]]
* [[Augustas II|Augustas II Stiprusis]]
* [[Stanislovas Leščinskis]]
* [[Augustas III|Augustas III Saksas]]
* [[Stanislovas Augustas|Stanislovas Augustas Poniatovskis]]
== Kaimyninės valstybės ==
* [[Brandenburgas]]
* [[Švedija]]
* [[Rusija]]
* [[Turkija]]
* [[Prūsija]]
* [[Čekijos karalystė|Čekija]]
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
{{Commons|Polish-Lithuanian Commonwealth}}
{{ATRvaivadijos}}
{{straipsniai apie Lietuvą}}
[[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikai| ]]
| |||