|
== Biografija ==
[[1965]] m. menininkas baigė Dailės institute grafikos specialybę, o po metų – [[1966]] m. tapo [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]] nariu. Jis priklausė ir [[grafika|grafikos]], ir [[monumentalioji dailė|monumentaliosios dailės]], ir [[skulptūra|skulptūros]] sekcijoms. Kūrė [[freska]]s, [[vitražas|vitražus]], dekoratyvinius reljefus, skulptūras interjeruose ir atvirose erdvėse. Sukūrė daug [[tapyba|tapybos]] darbų.
[[Lietuvos TSR]] į oficialias sales buvo įleistas [[1981]] m. Nuo to laiko aktyviai dalyvavo visuose renginiuose. Parodų rūmuose, (dabar – [[Šiuolaikinio meno centras]]) galimybė suruošti personalinę parodą buvo suteikta tiktai 1981 m. Iširus [[TSRS|Sovietų Sąjungai]] menininkui plačiau atsivėrė galerijų durys. Nuo [[1989]] m. iki dabar surengta trylika menininko personalinių parodų.
Pradedant pirmąjąpirmąja [[estampas|estampo]] paroda, kuri įvyko [[1961]] m., jo tapybos, piešinių ir skulptūrų parodos surengtos [[Vilnius|Vilniuje]], [[Ryga|Rygoje]], [[Kaunas|Kaune]], [[Sidnėjus|Sidnėjuje]] ([[Australija]]), [[Tel Avivas|Tel Avive]] ([[Izraelis]]). Po mirties dar surengtos šešios autoriaus personalinės parodos Rygos, [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] ir Vilniaus galerijų kvietimu. Dalyvavo grupinėse parodose Vilniuje, [[Niujorkas|Niujorke]] ([[JAV]]), [[Marburgas|Marburge]] ([[Vokietija]]), [[Maskva|Maskvoje]] [[Rusija|(Rusija]]), [[Varšuva|Varšuvoje]] ([[Lenkija]]), [[Krokuva|Krokuvoje]] (Lenkija), Libereceuose ir [[Brno]] ([[Čekija]]), [[Budapeštas|Budapešte]] ([[Vengrija]]).
Menininkas dalyvavo grupinėse parodose Vilniuje, [[Niujorkas|Niujorke]] ([[JAV]]), [[Marburgas|Marburge]] ([[Vokietija]]), [[Maskva|Maskvoje]] ([[Rusija]]), [[Varšuva|Varšuvoje]] ([[Lenkija]]), [[Krokuva|Krokuvoje]] (Lenkija), Libereceuose ir [[Brno]] ([[Čekija]]), [[Budapeštas|Budapešte]] ([[Vengrija]]). Į grupines parodas pradėtas kviesti tik ėmus klibėti sovietinės santvarkos pamatams.
[[1986]] m. „[[Vaga (leidykla)|Vaga]]“ išleido dailininko eilėraščių knygą „Ledynų motina“. [[Rašytojų sąjunga]] 1998 m. išleido pirmąją novelių knygą „Tėvonija“, o 1999 m. , po autoriaus mirties, išleista antroji novelių knyga „Rugiuose po obelim“, pažymėta P. Cvirkos premija už geriausią novelių knygą kaimo tematika.
1995 m. Šarūnui Šimulynui buvo paskirta Soroso šiuolaikinio meno centro stipendija, o 1996–1997 m. – Pollock-Krasner fondo (JAV) stipendija.
Šarūno Šimulyno tapybos, skulptūros darbaiDarbai yra [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejuje]] (16 darbų), privačiose kolekcijose JAV, Kanadoje, Izraelyje. Vilniuje yra trys nemažos autoriaus kūrinių kolekcijos, pas privačius kolekcininkus. Menininko darbai puošia uždaras ir atviras erdves viešose vietose Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje, Druskininkuose, Veliuonoje.Veliuonoj▼2007 metais suformuota Vilniaus stipriausių skulptorių kolekcija „Vilnius. Mažoji plastika2“. Š. Šimulyno darbai taip pat į ją įtraukti ir keliauja per Europą pristatinėdami lietuvišką mažąją skulptūrą. 2007 metais ši kolekcija aplankė Rygą (du kartus), Varšuvą bei Budapeštą.
▲Šarūno Šimulyno tapybos, skulptūros darbai yra [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejuje]] (16 darbų), privačiose kolekcijose JAV, Kanadoje, Izraelyje. Vilniuje yra trys nemažos autoriaus kūrinių kolekcijos pas privačius kolekcininkus. Menininko darbai puošia uždaras ir atviras erdves viešose vietose Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje, Druskininkuose, Veliuonoje.
Palaidotas Vilniaus Jeruzalės kapinėse.
== Kūryba ==
1986 m. „Vaga“ išleido dailininko eilėraščių knygelę, paties autoriaus iliustruotą. Vis dėlto, didžiausią jėgų dalį atidavė skulptūrai. Skulptūrų Š. Šimulynas yra sukūręs daugiausia ir labai įvairių (antkapinių, dekoratyvinių, [[mažoji plastika|mažosios plastikos]], reljefų), skulptūroje tapo pilniausiai realizuojami jo meniniai siekiai. Skulptūroje jis įtaigiausiai atskleidė tai, kas, jo manymu, yra gražu ir geistina. Viešai pradėjęs rodyti savo skulptūras, Š. Šimulynas buvo sutiktas, kaip ateivis iš kitos tradicijos, kaip svetimas. Jis nėra sukūręs nei vieno darbo tarybine tematika. Plastikos požiūriu jo darbai iš tiesų gerokai skyrėsi septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūros lietuvių skulptūros kūrybos fone. Jis ne tik nusižengė žmogaus vaizdavimo normai (tuo metu jau nebe taip griežtai privalomai), bet pažeidė temos reikšmingumo taisyklę, kurdamas rafinuoto pavidalo tūrines formas, kurių realūs prototipai nepriklausė visuomeniškai aktualių reiškinių kategorijai. Š. Šimulyno kūrybiniai principai buvo artimesni ne tuo metu galiojusiems skulptūroje, bet tiems, kuriuos plėtojo jo kartos tapytojai bei grafikai.
== Parodos ==
=== Personalinės ===
* 1961 Estampų paroda. Politechnikos institutas, Kaunas
* 1968 Tapyba. Respublikinė biblioteka, Vilnius
* 1971 Tapyba, skulptūra. Parodų salonas, Vilnius
* 1976 Skulptūra. Galerija „Holdsworth“, Sidnėjus, Australija.
* 1981 Skulptūra. Dailės parodų rūmai, Vilnius
* 1983 Skulptūra. Vakarų meno muziejus, Ryga, Latvija
* 1986 Skulptūra, tapyba, piešinys. Cvirkos parodų salonas, Vilnius
* 1989 Skulptūra, tapyba, piešinys. Dailės parodų rūmai, Vilnius
* 1993 Skulptūra, tapyba. Galerija „Vartai“, Vilnius
* 1994 Skulptūra, tapyba. Baltijos klubas, Vilnius
* 1995 Skulptūra, piešiniai. Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
* 1997 Skulptūra. Galerija „Arka“, Vilnius
* 1998 Skulptūra. Galerija „Art e‘lta“, Tel-Aviv, Izraelis
* 1999 Skulptūra, tapyba. Galerija „Arka“, Vilnius
* 1999 Skulptūra. LR Ambasada, Ryga, Latvija
* 2000 Skulptūra. LR užsienio reikalų ministerija, Vilnius
* 2002 Tapyba. Galerija „Rojaus kalnas“, Vilnius
* 2006 Skulptūra, tapyba, grafika. Galerija „NOMI“, Sankt Peterburgas, Rusija
* 2007 Skulptūra. Veliuonos krašto muziejus, Veliuona
* 2009 Šarūnas Šimulynas. Kelionė per gyvenimą. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
=== Grupinės ===
* 1979 Pirmoji medalių ir skulptūrinės plastikos paroda. Dailės parodų rūmai, Vilnius
* 1981 Skulptūra (Šimulynas, Smilingis, Virbickas). Dailės parodų rūmai, Vilnius
* 1983 Dviese Rygoje (Šarūnas Šimulynas ir [[Lionginas Virbickas]]). Latvijos TSR užsienio meno muziejus, Ryga, Latvija
* 1987 D. Matulaitės ir Š. Šimulyno paroda. Skulptūra, tapyba, piešiniai. Dailės parodų salonas, Vilnius
* 1988 Skulptūra. Galerija „Guernseys“, Niujorkas, JAV
* 1990 Lietuviškojo meno paroda „Apokalipsė ir tikėjimas“. Marburgo universiteto meno ir kultūros muziejus, Marburgas, Vokietija
* 2000 Tradicija ir ateitis. ŠMC, Vilnius
* 2001 Skulptūros paroda „Portretas“. Galerija „Arka“, Vilnius
* 2001 Keturi dešimtmečiai sode. Vilniaus Jeruzalės meno centras „Jeruzalė“, Vilnius
* 2002 Bronzos metamorfozės. LDS Medalių galerija, Vilnius
* 2005 Kalėdos. LDS Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
* 2006 Vilnius. Mažoji plastika. „Dominik Rostworowski“ galerija, Krokuva, Lenkija
* 2006 Vilnius. Mažoji plastika. Liberecų savivaldybės parodų salė, Čekija
* 2006 Vilnius. Mažoji plastika. Brno kultūros centro galerija, Čekija
* 2007 Vilnius. Mažoji plastika. Latvijos dailininkų sąjungos parodų salė, Ryga, Latvija
* 2007 Vilnius. Mažoji plastika. Juodagalvių rūmai, Ryga, Latvija
* 2007 Vilnius. Sculpture of small forms 2. LR ambasada Varšuvoje, Lietuvių kultūros centras, Lenkija
* 2007 Vilnius. Sculpture of small forms 2. Galerija „Arkad“, Budapeštas, Vengrija
== Kūriniai viešose vietose ==
| 