Karšuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1253]] m. karalius [[Mindaugas]] mainais už taiką ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą Vokiečių ordinui užrašė Karšuvos valsčių,<ref>Preussisches Urkundenbuch, Königsberg, 1909, Bd. 1, H. 2, p. 35.</ref> o 1257 m. − visą Žemaitiją (1259 m. šį užrašymą pakartojo), taigi kartu ir visą Karšuvą. Žlugus keliems kryžiuočių bandymams Mindaugo jiems atiduotus karšuviečius įveikti atvirose kautynėse, [[1259]] m. pavasarį (greičiausiai balandžio mėn. II pusėje) abiejų ordino šakų pastangomis centrinėje Karšuvos dalyje, *ant dabartinio [[Kūplė]]s piliakalnio (prie [[Jūra (upė)|Jūros upės]] − [[Šilalės rajonas|Šilalės rajone]], [[Vilkų Laukas|Vilkų Lauke]]) buvo pastatyta šv. Jurgio, arba [[Georgenburgo pilis]] (istorinėje literatūroje ši pilis ilgą laiką klaidingai tapatinta su kita panašaus vardo kryžiuočių pilimi, t. y. su [[1336]] m. dab. [[Jurbarkas|Jurbarko]] teritorijoje įsteigtu [[JurgenburgasGeorgenburgas|Jurgenburgu]]<ref>[[1259]]-[[1260]] m. egzistavusios Georgenburgo pilies vieta lietuvių archeologų lokalizuota 1997 m.; ~trečdalį Kūplės piliakalnio aikštelės yra nuplovusi Jūros upė. Dėl Georgenburgo pilies lokalizavimo dab. Jurbarko teritorijoje nepagrįstumo žr. [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičiaus]] straipsnį [http://www.lis.lt/print.php?lang=LT&id=archyvas&TomasID=15&ArchyvasPSL=9&ArchyvasKiekis=1 Dėl šv. Jurgio pilies.]</ref>), turėjusi atlikti visos Žemaitijos užkariavimo avanposto vaidmenį. Tais pačiais 1259 m. žemaičių sukilėlių kariuomenė Georgenburgo pilį užblokavo, šalia jos pasistatydama savo tvirtovę; [[1260]] m. vasarą Georgenburge dislokuota kryžiuočių įgula, sužinojusi apie jai padėti žygiavusios ordino kariuomenės pralaimėjimą [[Durbės mūšis|Durbės mūšyje]], iš Georgenburgo nedelsdama pasitraukė į [[Klaipėda|Klaipėdą]].