Karšuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 21:
Rašytiniuose šaltiniuose Karšuvos sritis minima (ypač dažnai – [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] ''Prūsų žemės kronikoje'') nuo [[1289]] m. iki XV a. 2 dešimtmečio. Iš Petro Dusburgiečio žinių apie Karšuvą ir Vokietijos imperatoriaus Liudviko IV Bavariečio [[1337]] m. gruodžio 12 d. Lietuvos dovanojimo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinui]] akto galima spręsti, kad kryžiuočių nuolat puldinėta „Karšuvos žemė“ XIII–XIV a. buvo didelė LDK sritis, savo statusu iš esmės lygi tuometinėms [[Aukštaitija]]i, (Rytų) Žemaitijai ir (Lietuvos) Rusiai.
[[1253]] m. karalius [[Mindaugas]] mainais už taiką ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą Vokiečių ordinui užrašė Karšuvos valsčių,<ref>Preussisches Urkundenbuch, Königsberg, 1909, Bd. 1, H. 2, p. 35.</ref> o 1257 m. − visą Žemaitiją (1259 m. šį užrašymą pakartojo), taigi kartu ir visą Karšuvą. Žlugus keliems kryžiuočių bandymams Mindaugo jiems atiduotus karšuviečius įveikti atvirose kautynėse, [[1259]] m. pavasarį (greičiausiai balandžio mėn. II pusėje) abiejų ordino šakų pastangomis centrinėje Karšuvos dalyje, *ant dabartinio [[Kūplė]]s piliakalnio (prie [[Jūra (upė)|Jūros upės]] − [[Šilalės rajonas|Šilalės rajone]], [[Vilkų Laukas|Vilkų Lauke]]) buvo pastatyta šv. Jurgio, arba [[Georgenburgo pilis]] (istorinėje literatūroje ši pilis ilgą laiką klaidingai tapatinta su kita panašaus vardo kryžiuočių pilimi, t. y. su [[1336]] m. dab. [[Jurbarkas|Jurbarko]] teritorijoje įsteigtu [[
Kunigaikštystės statusą Karšuvos sritis greičiausiai įgijo tik XIII a. II pusėje (I. Baranauskienė XIV a. šaltiniuose užfiksuotą „išskirtinį“ Karšuvos statusą netgi linksta laikyti žemaičių sukilimo prieš [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordiną]] vado [[Algminas|Algmino]] „politiniu palikimu“, – žr. Baranauskienė I., [http://www.voruta.lt/kas-vadovavo-zemaiciams-durbes-musyje/ Kas vadovavo žemaičiams Durbės mūšyje?]).
|