Šiaurės Airija: Skirtumas tarp puslapio versijų

23 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
S
}}
 
'''Šiáurės Aĩrija''' ({{en|Northern Ireland}}, {{ga|Tuaisceart Éireann}}) – [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] dalis, esanti [[Airija (sala)|Airijos]] salos šiaurės rytinėje dalyje, geografiškai nepriklausanti [[Didžioji Britanija|Didžiajai Britanijai]]. Šiaurės Airija apima didžiąją dalį istorinės [[Alsteris|Alsterio]] karalystės, todėl kartais yra vadinama Alsterio vardu. Šiaurės Airijoje yra 6 iš 9 istorinių [[Alsteris|Alsterio]] grafysčių. Šiaurės Airija ribojasi su vienintele valstybe - [[Airija]].
 
== Istorija ==
Šiaurės Airiją britai kolonizavo XVII a., čia atkeldami protestantus iš Anglijos ir Škotijos. Oficialiai Jungtinės Karalystės dalimi ji tapo 1922 m., po Airijos salos padalijimo į Šiaurės Airiją ir Airijos Laisvąją Valstybę (dabartinė [[Airija|Airijos Respublika]]). Nuo 1922 iki 1972 metų provincija turėjo atskirą parlamentą (''Stormont'', taip pavadintą Belfasto rajono vardu). Apie 1968 m. regione įsiplieskė nesutarimai tarp [[protestantai|protestantų]] daugumos ir [[katalikai|katalikų]] mažumos, dėl to buvo paleistas parlamentas ir įvestas tiesioginis valdymas iš Londono. Tik 1998 m. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp abi bendruomenes atstovaujančių politinių partijų bei Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos vyriausybių. Sutartyje buvo numatytas vietos parlamento (asamblėjos) atkūrimas bei sukarintų respublikonų ir lojalistų grupuočių nusiginklavimas. Tačiau faktiškai [[Airių Respublikonų armija|IRA (Airių Respublikonų armija)]] ginklus sudėjo tik 2006 m.(lojalistų gruopuotėsgrupuotės tai padarė 2004 m.) 2006 m. spalio 14 d. Jungtinės Karalystės ir [[Airija|Airijos Respublikos]] buvo parengtas sutarties projektas, leidęs atkurti Š. Airijos savivaldą.
 
2007 m. kovo 7 d. įvyko rinkimai į Šiaurės Airijos asamblėją, kuriuose balsų daugumą gavo Demokratinė unionistų partija (DUP) ir IRA politinis sparnas Sinn Fein ({{ga|Mes patys}}). Nepaisant esminių skirtumų dėl regiono statuso, šių partijų lyderiai Ian Paisley ir Gerry Adams sutarė iki 2007 m. gegužės 8 d. sudaryti bendrą vyriausybę ir tuo pačių užbaigti tiesioginį valdymą iš Londono. Nuo 2007 m. gegužės 8 d. provinciją valdo vyriausybė, kuriai vadovauja DUP lyderis, premjeras Ian Paisley. Jo pirmuoju pavaduotoju tapo Sinn Fein atstovas Martin McGuinness.
[[Vaizdas:Ireland.A2003004.jpg|thub|right|200px|Airijos sala]]
 
Šiaurės Airija yra [[Airijos sala|Airijos saloje]] ir užima 13 843 km² plotą, o tai sudaro šeštadalį Airijos salos ploto. Taip pat jai priklauso keletas mažesnių salų. Prieina prie [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] ir [[Airijos jūra|Airijos jūros]]. Šalyje yra itin mažas miškingumas, ir žymiai didesnis santykinis drėgnumas, dėl to gausu vandens telkinių. Didžiausias ežeras - [[Nėjus]] ({{en|Lough Neagh}}, {{ga|Loch nEathach}}), užimantis 392 km² teritoriją. Kartu tai ir didžiausias ežeras Britų salose. Didžiausia sala priklausanti Šiaurės Airijai yra [[Retlenas|Ratleno sala]], esanti prie [[Antrimas|Antrimo]] krantų. [[Strengfordo įlanka]] - didžiausia vidinė įlanka Britų salose, užimanti 150 km² teritoriją.
 
Šalyje yra žinomi kaledoniniai raukšliniai kalnai, kuriuose į paviršių iškyla [[granitas]] ir [[bazaltas]]. Devynios jame esančios kalvos yra pakankamaipalyginti aukštos, aukščiausia jų - (848 m, aukščio) kartu yra aukščiausia Šiaurės Airijos vieta. Įdomūs yra Antrimo grafystėje suformuoti vulkanizmo dariniai.
 
Šiaurės Airijai yra būdingas [[jūrinis klimatas]], su vėsiomis ir drėgnomis vasaromis, bei šilta ir drėgnoka žiema. Būdingas didelis debesuotumas visuose regionuose -, ypač kalnuotose vietovėse. Būdinga nedidelė temperatūrų amplitudė, pavyzdžiui: [[Belfastas|Belfaste]] sausį vidutinė oro temperatūra yra 6,5 °C, o liepos - 17,5 °C. Aukščiausia temperatūra - 30,5 °C karščio 1983 metais ir šalčiausia - -17,5 °C 1979 metais Belfaste.
 
== Demografija ==
2004.06.30 Šiaurės Airijoje gyveno 1 710 300 gyventojų. 2001 metais 53,1 procento gyventojų buvo [[Protestantizmas|protestantai]], 43,8 procento buvo [[Romos katalikai]], 0,4 procentai kitų ir 2,7 procento nežinoma. Skirtingai nuo Romos katalikų, protestantai nesudaro vienos bendruomenės. Dauguma jų presbiterionai(60 procentų visų protestantų),Airijos bažnyčia - anglikonai(30 procentų),likusieji-baptistai, metodistai sudaro apie 10 procentų. Dauguma šalies gyventojų yra [[airiai]], taip pat gyvena [[anglai]], [[škotai]], [[Valai (tauta)|valai]] ir kiti. Gyvena nedaug [[kinai|kinų]] ir kitų etninių grupių narių.
 
Šiaurės Airijai būdingas mažas [[gimstamumas]] ir vidutinis [[mirtingumas]], todėl šalyje yra nedidelis [[natūralus gyventojų priaugis]]. Migracija šalyje yra teigiama (daugiau imigrantų nei emigrantų).
 
== Pilietybė ir tapatumas ==
Šiaurės Airijos gyventojai gali tapti [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] piliečiais tokiu pat būdu kaip ir bet kurioje kitoje Britanijos dalyje gyvenantys žmonės (pvz., jei vienas iš tėvų- yra nuolatinis Jungtinės Karalystės gyventojas arba pilietis).
 
Kaip alternatyva arba priedas prie [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] pilietybės žmonėms, gimusiems Šiaurės Airijoje iki 2004 metų gruodžio 31d31 d. (ir daugeliui, gimusių po šios datos), suteikta teisė įgyti Airijos pilietybę. Tai [[Airija|Airijos Respublikos]] veiklos plėtojant pilietybės įstatymus už valstybės ribų rezultatas. Pirmą kartą priimtas 1956 m., šis įstatymas buvo vėliau vystomas 2001 m. kaip [[Belfastas|Belfasto]] 1998 m. susitarimo rezultatas, kuris bylojo, kad:
 
Abi vyriausybės pripažįsta visų Šiaurės Airijos žmonių prigimtinę teisę laikyti save ir būti priimtiems kaip [[airiai|airių]] ar [[britai|britų]] pilietybės turėtojams, arba abiejų pasirinktinai, ir atitinkamai patvirtina, kad jų teisė į dvigubą anglų ir airių pilietybę yra priimta abiejų vyriausybių ir nebus paveikta jokių galimų Šiaurės Airijos statuso pasikeitimų ateityje.
 
Tai vėliau buvo pataisyta dvidešimt septintoje Airijos Konstitucijos pataisoje, kuri skelbė, jog "nepaisant„nepaisant jokių kitų Konstitucijos nuostatų"nuostatų“, niekam negali būti automatiškai suteikiama teisė į Airijos pilietybę, nebent bent vienas iš to asmens tėvų buvo arba turėjo teisę į Airijos pilietybę. Vėlesni įstatymai (2004 m. Airijos tautybės ir pilietybės aktas) įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. ir supanašino Airijos ir Jungtinės Karalystės pilietybės įstatymus. Toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į smarkiai išaugusį emigrantų į Airiją skaičių, kurių vaikai automatiškai nuo gimimo įgaudavo airių pilietybę.
 
Šiandien tebeegzistuoja konstitucinė teisė į Airijos pilietybę tiems, kurie gimė Airijos saloje ir kurių bent vienas iš tėvų yra Airijos pilietybės arba turi teisę į ją.
 
Dažniausiai protestantai Šiaurės Airijoje laiko save britais, tuo tarpu katalikai yra linkę save identifikuoti Airijossu pilietybėsAirija. Tai skelbia keli tyrimai ir apklausos, atliktos tarp 1971 ir 2006 metų.
 
Vis dėlto tai nenusako visų painių identitetų Šiaurės Airijoje, turint omenyje kad didelė dalis populiacijos save priskiria Alsterio, arba šiaurės airių tapatybėms. Be to, daug kas save pripažįsta priklausant kartu ir anglams, ir airiams. 1999 metų apklausa parodė, jog 51 % protestantų savęs visiškai nelaikė airiais, o 41 %- tik "truputį"„truputį“ airiais.
 
== Ekonomika ==
Nuo seno Šiaurės Airijoje vyravo pramoninė ekonomika: laivų statyba, virvių gamyba ir tekstilė, bet pastaruoju metu vis svarbesnis vaidmuo tenka paslaugų sektoriui, bei aukštųjų technologijų pramonei. Turizmas irgi svariai prisideda prie vietinės ekonomikos. [[Nedarbas]] sudarosudarė apie 4.5 % ir šiuo metu (2007) yram. buvo vienas žemiausių visoje [[JK]]. Valiuta - D. Britanijos [[Svaras sterlingų|svarai sterlingų]].
 
BVP (PPP) dalis vienam gyventojui sudarė 19 603 JAV dolerius. Pagal šį rodiklį Šiaurės Airija šalyje užima paskutiniąją vietą.
 
=== Kalba ===
Šiaurės Airijoje labiausiai kalbama šiomis kalbomis: [[anglų kalba|anglų]], [[airių kalba|airių]] ir Alsterio [[škotų kalba|škotų tarme]]. Dauguma [[gyventojai|gyventojų]] kalba angliškai, dalis moka keltišką airių kalbą. Maža airiakalbių bendruomenė, gyvenanti daugiausia Belfaste ir Tirono grafystės pasienyje su Airija, siekia svaresnio airių kalbos statuso regione (šiuo metu ji oficiali tik „de jure“). Ši kalba kaimyninėje Airijos Respublikoje turi žymiai didesnę kalbančiųjų bendruomenę (ypač vakarinėje salos dalyje) ir oficialiosios kalbos statusą, kalba privalomai mokoma mokyklose ir yra rūpinamasi jos atgaivinimu. Airių kalbos entuiziastųentuziastų darbas yra ryškus ir gan vieningas visoje saloje, pavyzdžiui, airių kalbos leidybos centru galima vadinti [[Trali]] miestą vakarinėje salos dalyje, o airiška žiniasklaida dirba [[Dublinas|Dubline]] ir [[Belfastas|Belfaste]].
 
== Nuorodos ==
9 136

pakeitimai