Vikipedija

Olivier Messiaen: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 34:
 
== Biografija ==
Olivjė Mesianas gimė 1908 m. gruodžio 10 d. [[Avinjonas|Avinjone]]. Jo motina Sesilija Sovaž buvo poetė ir tėvas Pjeras Mesianas − anglų kalbos mokytojas bei žinomas vertėjas iš anglų kalbos, kurio dėka O. Mesianas susižavėjo Šekspyro pjesėmis. 1914 m. prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniui karui]] tėvas buvo pašauktas į kariuomenę ir motina su sūnumi persikėlė į [[Grenoblis|Grenoblį]]. Olivjė daugiausiai buvo lavinamas motinos, kuriosir poezijajos jįrašomos paveikė.poerzijos Viename(viename iš kūrinių mama spėjo sūnų tapsianttapsianti muzikantu.) Olivjėbei vaikystėjetėvo buvo supažindintas su Madam d'Onua pasakomis ir V.verčiamais Šekspyro pjesėmisdarbais. Jis kartu su broliu Alanu namuose vaidindavo V. Šekspyro pjeses, nuo aštuonerių pradėjo mokytis groti pianinu ir rašyti muziką. Jau šiuo laikotarpiu ėmė ryškėti O. Mesiano polinkis į religingumą. Šeimos namuose buvo įvairių kompozitorių (V. Gliuko, H. Berliozo, Mocarto, R. Vagnerio ir kitų) partitūrų. 1918 m. pasibaigus karui tėvas gavo mokytojo postądarbą [[Nantas|Nante]],. kurNors šiame mieste šeima buvo apsigyvenusi vos šešis mėnesius, O. MesianuiMesianas čia sutiko pirmuosius savo muzikos mokytojus - groti pianinu jš mokė Véronas ir Gontranas Arcouëtas, o Jehanas de joGibonas harmonijos. mokytojasJau padovanojošiuo [[Klodaslaiku Debiusi|Kjis buvo muzikaliai išprusęs: Šv. Debiusi]]Kalėdų operosproga „Pelėjasreikalaudavo operų vokalo partitūrų ir Melisanda“taip vokalosusižaino su V. A. Mocarto, R. Vagnerio, H. Berliozo, K. V. Gliuko darbais bei K. Debiusi bei M. Ravelio fortepijoniniais partitūrąkūriniais. Tai matyt galutinai lėmė, kad O. Mesianas pasirinko muziko kelią. 1919 m. tėvui gavus naują mokytojo postą, šeima persikėlė į [[Paryžius|Paryžių]] ir O. Mesianas nepaprastai jauno amžiaus pradėjo mokslus Paryžiaus konservatorijoje: Jeano Gallonso harmonijos klasėje 1923 m. Jojepadaryta jisnuotrauka nevaizduoja kartąvaiką apdovanotasjaunų įvairiosevyrų disciplinoseir moterų kompanijoje<ref>Griffiths, Paul. Messiaen, Olivier. ''Grove music dictionary.'' In: http://www.oxfordmusiconline.com/subscriber/article/grove/music/18497?q=messiaen&search=quick&pos=2&_start=1#firsthit</ref>. Konservatorijoje mokėsi skambinti fortepijonu ir vargonuoti pas M. Dupré, kompozicijos pas P. Dukas, muzikos istorijos pas M. Emmanuelį. Studijuodamas pradėjo domėtis reiškiniais, esančiais už tradicinės Vakarų muzikos sampratos ribų – graikų poezijos eilėdara, senosiomis dermėmis, folkloru ir krikščionių liturgija. Nagrinėjo rytietišką ritmiką, mikrotonalinę muziką, paukščių čiulbesį. Joje jis ne kartą apdovanotas įvairiose disciplinose.
 
1931 m. baigęs konservatoriją O. Mesianas pradėjo dirbti [[vargonai|vargonininku]] Šv. Trejybės bažnyčioje Paryžiuje. Iš to meto interviu martyti, kad jis buvo tapęs karštu [[katalikybė|kataliku]]. 1932 m. birželio 22 d. jis vedė kompozitorę ir smuikininkę Luizą Žiustin Delbos. Tikriausiai 1932 m. jis pradėjo dėstyti Normalinėje muzikos mokykloje ir 1936 m. − privačioje ''Schola cantorum''. 1936 m. kartu su kitais kompozitoriais įkūrė draugiją „Jaunoji Prancūzija“, skirtą propaguoti modernią, jaunatvišką muziką.. 1939 m. prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniui karui]] O. Mesianas buvo pašauktas atlikti karinės tarnybos. 1940 m. gegužę paimtas į nelaisvę vokiečių ir persiųstas į [[Giorlicas|Giorlico]] Silezijoje karo belaisvių stovyklą. Nelaisvėje parašė „Laiko pabaigos kvartetą“ (''Quatuor pour la fin du temps''). 1941 m. paleistas iš nelaisvės O. Mesianas grįžo į Paryžių, kur dėstė Paryžiaus konservatorijoje. JisDidelis pritraukėpedagoginis mokiniųvaidmuo privačioms– pamokomsdėstė harmoniją, analizę, ritmiką, estetiką, vėliau ir kompoziciją ne tik Paryžiuje, bet ir Vengrijoje, Italijoje, JAV, Vokietijoje, Japonijoje, Argentinoje. Netrukus Messiaeno klasėje susibūrė daug talentingų studentų, tarp jų – P. Boulezas, S. Niggas, Y. Loriod, J. Barraqué, I. Xenakis, G. Benjaminas ir kt. 

1944 m. publikavo teoretinį „Mano muzikinės kalbos technika“ (''Technique de mon langage musical'') veikalą. Jo kompozitoriaus kūryba buvo labai įtakota katalikiškos pasaulėžiūros.
 
O. Mesiano žmona 1953 m. dėl silpnos sveikatos buvo apgyvendinta slaugos namuose ir mirė 1959 metais. Dar gerokai prieš tai O. Mesianas asmeninį dėmesį pradėjo rodyti savo mokinei, pianistei Ivonai Lorijo, jai dedikavo grupę kompozicijų. O. Mesiano muzikos mokytojo ir teoretiko autoritetas pradėjo augti tarptautiniu mastu. 1946 m. jis dėstė [[Budapeštas|Budapešte]], 1947 m. − Tanglevude ([[JAV]]), 1949−1951 m. − [[Darmštatas|Darmštate]], 1953 m. − [[Sarbriukenas|Sarbriukene]]. Jo mokytojo autoritetas buvo lyginamas [[Arnoldas Šionbergas|A. Šionbergo]] autoritetui. 1961 m. jis vedė Ivoną Lorijo. O. Mesiano kompozitoriaus stilius buvo labai originalus, nepriskiriamas kuriai nors XX a. muzikos srovei. Jis 1970-aisiais ir 1980-aisiais buvo plačiai pripažintas kūrėjas. Plačiai keliavo kartu su žmona, skaitė paskaitas, koncertavo ir dalyvavo jam dedikuotuose koncertuose. Jo sveikata šiuo metu prastėjo. Chroninis nugaros skausmas, priskirtas artritui, paaiškėjo, buvo iššauktas vėžio. 1992 m. balandžio 21 d. jam buvo atlikta nugaros operacija ligoninėje [[Kliši]]. Balandžio 27 d. rytą kompozitorius pradėjo kosėti krauju ir mirė. O. Mesianas buvo palaidotas Sen Teofrė bažnyčios kapinėse ([[Izeras (departamentas)|Izeras]]) netoli savo namų Prancūzijos [[Alpės]]e. Jis kūrė muziką vargonams, sukūrė vienintelę operą „Šv. Pranciškus Asyžietis“. Tarp paminėtinų kūrinių: simfonija „Turangalila simfonija“, oratorija „Atsimainymas“.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Olivier_Messiaen"