Rūgštusis lietus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S rv |
|||
Eilutė 37:
Rūgštusis lietus gali smarkiai paveikti ir [[dirvožemis|dirvožemį]]. Kai kurios tropikuose gyvenančių mikrobų rūšys gali greitai įsisavinti rūgštį, bet kiti mikroorganizmai žemame pH lygyje neišgyvena. Šių mikrobų fermentai yra denatūruojami (pakeičiama jų struktūra), ir jie nebegali tinkamai veikti.
Miško dirvožemiuose gyvena daug [[grybai|grybų]], bet dėl rūgščiojo lietaus dirvoje ima dominuoti [[bakterijos]]. Medžiai azoto gauna [[mikorizė|iš grybų simbiotiniais ryšiais per [[šaknis]]]]. Bet šiems nykstant medžiai gali negauti pakankamai azoto.
Dirvoje išjudinami toksiški [[jonas (dalelė)|jonai]], o vertingi mineralai yra išplaunami arba (kaip fosfatai) prijungiami prie aliuminio ar [[geležis|geležies]] junginių.
Eilutė 55:
[[Europa|Europoje]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] rūgščiojo lietaus klausimas buvo iškeltas dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje ir siekiant jį išspręsti 1979 m. 34 valstybės pasirašė [[Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija|Tolimųjų atmosferos teršalų pernašų konvenciją]].
1993 m. [[Japonijos aplinkos agentūra]] su [[Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija|Tarptautinės prekybos ir pramonės ministerija]], [[Japonijos Meteorologijos tarnyba|Meteorologijos tarnyba]] ir kitomis tiek mokslinėmis, tiek biurokratinėmis institucijomis inicijavo [[Rūgšties pasiskirstymo Rytų Azijoje stebėjimo tinklas|Rūgšties pasiskirstymo Rytų Azijoje stebėjimo tinklo]] įkūrimą ir pakvietė prie jo prisijungti [[Kinija|Kiniją]] bei dar aštuonias [[Rytų Azija|Rytų Azijos]] šalis. Šiuo metu organizacijai priklauso 13 valstybių.
[[Kategorija:Aplinkotyra]]
| |||