|
Ši giminė Livonijoje žinoma nuo XIV–XV a., Kurše – nuo XVI a., Švedijoje – nuo XVII a., Lietuvoje – nuo 1757 m. kai Judiškio dvarą prie Pašvitinio įsigijo '''Hermanas Frydrichas fon Goesas''' (miręs 1766 m.). Jų giminės atstovai Kurše išmirė jau XIX a., bet liko Lietuvoje ir Švedijoje. Jų herbe – geltoname skyde vaizduojamas ožio ragas.
Kuršo atšakos pradininku apie 1540 m. laikomas '''Eberhard fon Goes''' (sutuoktinė Elisabeth fon Doenhoff). Goesai valdė dvarus vakariniame Kurše, atliko tarnybą [[Kuršo hercogystė|Kuršo ir Žiemgalos]] kunigaikščio dvare. Iš Kuršo aštakosatšakos 1672 m. susiformavo [[Švedija|Švedijos]] atšaka (Nr. 812), o apie 1800 m. ir Lietuvos. Pradininku laikomas '''Evaldas Magnus fon Goesas''' (gimęs 1766 m.), 4 kartos Eberhardo palikuonis, vedęs lietuvių bajoraitę Marijoną Daunoravičiūtę iš Pociūnų akalicos. Jie susilaukė vaikų Jono Martyno (1800), Baltramiejaus (1802), Ferdinando Teofiliaus (1804) ir Juozapo Nikodemo (1805). Jo tėvas Hermanas (mirė [[1766 m.|1766 m.]]) buvo Did. Svirkalės dvaro (Latvija) ir Juodiškių dvaro (Lietuva) savininkas ir valdytojas. Pagal oficialius to meto dokumentus Lietuvos Goesai buvo priskirti Kuršo kilmingųjų luomui, jos žymiausiai atstovais Lietuvoje laikomi Evaldo sūnus [[Juozapas Nikodemas von Goesas|Juozapas Nikodemas fon Goesas]] (1805–1877) ir anūkas [[Stanislovas Goesas|Stanislovas fon Goesas]] (1844–1916). Lietuvoje gyveno ir valdė nuosavybę [[Pociūnai (Pakruojis)|Pociūnuose]] (Pakruojo r.) (28 ha), [[Joniškis|Joniškyje]] (58,5 ha), [[Medvilionių dvaras|Madvilionyse]] (94 ha).<ref>Loreta RIPSKYTĖ, Medvilionių Goesai – europinio lygio elito giminės atstovai, Sidabrė, 2016 m. sausio 27 d., p. 4, 2016 m. sausio 30 d., p. 5, 7</ref><ref>Girininkienė V., ''Medvilionių dvaras: griauti ar išsaugoti'', Literatūra ir menas, 2016-02-12, p. 29–31.</ref><ref>[http://www.ziemgala.lt/lt/zurnalas-ziemgala/ziemgala-20031/von-goesai-gimines-istorijos-puslapiai Christoph von Grawrock-Goes / Von Goesai: giminės istorijos puslapiai // Žiemgala. – 2003, Nr. 1, p. 48-49]</ref><ref>[http://skrastas.lt/?data=2016-05-14&rub=1144521111&id=1462550359&pried=2016-05-07 Loreta RIPSKYTĖ, Šviesuolių Goesų giminės takais, KELIAUKIME SU „ŠIAULIŲ KRAŠTU“, Šiaulių kraštas, 2016 m. gegužės 7 d.]</ref>
Lietuvoje dar liko vad. [[Pašvitinio valsčius|Pašvitinio]] atšakos palikuonių Goesų pavarde [[Pašvitinio apylinkė|Pašvitinio apylinkėse]]<ref>[http://skrastas.lt/?data=2012-04-27&rub=1144745056&id=1335441110 Janina ŠAPARNIENĖ, Bajorų šeimos šaknys dingsta praeityje, Šiaulių kraštas, 2012 m. balandžio 27 d.]</ref><ref>[http://skrastas.lt/?data=2016-05-14&rub=1144521111&id=1462550359&pried=2016-05-07 Loreta RIPSKYTĖ, Šviesuolių Goesų giminės takais, KELIAUKIME SU „ŠIAULIŲ KRAŠTU“, Šiaulių kraštas, 2016 m. gegužės 7 d.]</ref>.
|
