Tilžė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 33:
[[XIII a.]] dabartinio miesto teritorijoje, [[Nemunas|Nemuno]] žemupyje stovėjo [[Skalviai|skalvių]] medinė pilis. [[1289]] m., [[Vokiečių ordinas]] jos vietoje pastatė Skalvos pilį (''Schalauerburg''), kurią [[1293]] m. apgulė [[Lietuviai|lietuvių]] kariai. [[1406]]–[[1410]] m. pastatyta mūrinė pilis. [[1411]] m. buvo apgulta Ramauto Valimantaičio vedamų [[Žemaičiai|žemaičių]]. Po [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] sekuliarizacijos, pilis buvo įtraukta į [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos kunigaikštystės]] sudėtį ir [[1552]] m. suteiktos miesto teises. [[1565]] m. pastatyta renesansinė, [[1755]] m. – nauja rotušė. [[1807]] m. Nemune, šalia miesto, ant plūduriuojančio plausto, pasirašyta [[Tilžės taika]]. [[XIX a.]] pabaigoje į Tilžę nutiestas [[Klaipėdos-Tilžės geležinkelis]].
 
Tilžės miestiečių evangelikų liuteronų bažnyčioje (pastatyta po [[1525]] m.) apie [[1536]] m. įvestos lietuviškos pamaldos (pamokslus sakė J. Tartyla ir kiti). Ją nugriovus [[1610]] m. pastatyta vadinama Vokiečių bažnyčia ({{de|Deutsche Kirche}}), arba Miesto bažnyčia ({{de|Stadtkirche}}). Paskutinį kartą lietuviškos pamaldos įvyko [[1944]] m. pabaigoje artėjant frontui.
 
[[XVI a.]] viduryje Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio rūpesčiu buvo pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Mažosios Lietuvos lietuviams – lietuvininkams (vadinta Lietuvininkų bažnyčia), [[1672]] m. jos vietoje pastatyta nauja. Jai apgriuvus [[1760]] m. pastatyta bizantiškojo stiliaus bažnyčia (laikoma architektūros įžymybe). Apie 1875 konsistorijos nurodymu ji pavadinta Laukininkų bažnyčia (priskirti aplinkiniuose kaimuose gyvenantys vokiečiai). Kunigavo lietuvių raštijos, religiniai veikėjai: 1576–1602 Z. Blotnas vyresnysis, 1614–29 jaunesnysis, 1637–66 D. Kleinas, 1666–83 M. Engelis vyresnysis, 1683–1707 jaunesnysis, 1726–30 J. Naunynas, 1767 (ar 1768)–1790 W. Regge, 1821–30 F. G. Hassensteinas, 1846–75 K. W. Glogau.