Tilžė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 34:
Tilžės miestiečių evangelikų liuteronų bažnyčioje (pastatyta po [[1525]] m.) apie 1536 m. įvestos lietuviškos pamaldos (pamokslus sakė J. Tartyla ir kiti). Ją nugriovus [[1610]] m. pastatyta vadinama Vokiečių bažnyčia ({{de|Deutsche Kirche}}), arba Miesto bažnyčia ({{de|Stadtkirche}}).
[[XVI a.]] viduryje Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio rūpesčiu buvo pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Mažosios Lietuvos lietuviams – lietuvininkams (vadinta Lietuvininkų bažnyčia), [[1672]] m. jos vietoje pastatyta nauja. Jai apgriuvus [[1760]] m. pastatyta bizantiškojo stiliaus bažnyčia (laikoma architektūros įžymybe). Apie 1875 konsistorijos nurodymu ji pavadinta Laukininkų bažnyčia (priskirti aplinkiniuose kaimuose gyvenantys vokiečiai). Kunigavo lietuvių raštijos, religiniai veikėjai: 1576–1602 Z. Blotnas vyresnysis, 1614–29 jaunesnysis, 1637–66 D. Kleinas, 1666–83 M. Engelis vyresnysis, 1683–1707 jaunesnysis, 1726–30 J. Naunynas, 1767 (ar 1768)–1790 W. Regge, 1821–30 F. G. Hassensteinas, 1846–75 K. W. Glogau.
[[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] metais Tilžėje buvo spausdinama lietuviška literatūra, iš kur [[knygnešys|knygnešiai]] ją nešdavo į [[rusai|rusų]] valdytą Lietuvos dalį (Tilžę tuo metu valdė [[Vokietija]]).
| |||