[[Vaizdas:Woolsthorpe manor.jpg|thumb|left|Namas kuriame gimė Izaokas Niutonas]]
tu gal iš urano
Gimė mažame miestelyje, [[Linkolnšyras|Linkolnšyro]] grafystėje, neturtingo fermerio šeimoje. 12 metų Niutonas buvo nusiųstas į miesto mokyklą, po to į vieną Kembridžo universiteto koledžą, kurį baigė [[1665]] m., įgydamas [[bakalauras|bakalauro]] laipsnį. [[1664]]–[[1667]] m. Anglijoje siaučiant [[maras|maro]] [[epidemija]]i, Niutonas iš Kembridžo grįžo į gimtinę – Vulstorpą, kur pragyveno beveik dvejus metus ir padarė didžiausius savo atradimus.<ref>KARAZIJA, Romualdas. ''Įžymūs fizikai ir jų atradimai.'' Kaunas: Šviesa, 2002, 51 p. ISBN 5-430-03260-3.</ref>
[[1669]] m. Niutono mokytojas I. Barou (1630–1677 m.) perdavė jam Kembridžo universiteto fizikos ir matematikos katedrą. Čia Niutonas sėkmingai sprendė įvairias traukos, optikos ir matematikos problemas. Jis atrado [[šviesos dispersija|šviesos dispersiją]], tyrinėjo [[šviesos interferencija|šviesos interferenciją]] ir kitas optikos problemas, o tyrimų rezultatus išdėstė dvejuose memuaruose.
[[1672]] m. Niutonas buvo išrinktas Londono karališkosios draugijos nariu, o [[1703]] m. tapo jos prezidentu. Apibendrinęs pirmtakų darbus ir savo tyrinėjimus mechanikos srityje, Niutonas parašė įžymųjį veikalą „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“, kuris išleistas [[1687]] m. [[liepos 5]] d.
[[1695]] m. Niutonas persikėlė gyventi į [[Londonas|Londoną]], kur buvo paskirtas monetų rūmų prižiūrėtoju, vėliau – direktoriumi. [[1705]] m. jam buvo suteiktas riterio titulas.
