Viktoras Katilius

Viktoras Katilius (1910 m. lapkričio 24 d. Igliaukoje, Marijampolės valsčiuje - 1993 m. liepos 4 d. Kaune) — rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas, tvirtai laikęsis savo kūryboje ir gyvenime laisvos asmenybės principo išlikti savimi.

Biografija

1928 m. pradėjęs Kauno universitete studijuoti mediciną, 1937 m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą.

1937–1939 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Šiaulių gimnazijoje, vėliau Kybartų, Marijampolės, Kėdainių, Kauno mokyklose.

1945 m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“. Už Lietuvos partizanų spaudos skaitymą ir platinimą 1947 m. nuteistas 5 metams. Paleistas iš Jakutijos lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, kelerius metus vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat Atgimimo metų. Palaidotas Vilniuje.

Kūryba

Išleido romaną „Katastrofa“ (1937 m.), apysaką „Naktis alyvų krūme“ (1939 m.), periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“ Paršė nemažai novelių, kritikos straipsnių. Po autoriaus mirties išleistas apysakų ir apsakymų rinkinys „Dykumos karalius“ (1996 m.), atsiminimų knyga „Židiniai ir žmonės“ (1997 m.). Parašė literatūrologinę studiją „Vinco Pietario akiračiai“ (1992 m.) Iš rusų k. išvertė Maksimo Gorkio, Ivano Turgenevo kūrinių, iš vokiečių – L. Foichtvangerio, Liudviko Rėzos vokiškų eilėraščių.