Vėžliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

60 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Kūną dengia kaulinis šarvas, po kuriuo gali paslėpti galvą ir kaklą, kojas ir uodegą. Šarvą sudaro viršutinis skydas – [[karapaksas]] (''carapax'') ir apatinis skydas – [[plastronas]] (''plastron''). Abi šios dalys šonuose susijungia, dažnai net suauga. Karapaksą sudaro susiformavusios odoje kaulinės plokštelės. Jos išsidėsčiusios tam tikra tvarka. Vidurinės eilės plokštelės (''vertebralia'') suaugusios su stuburo slankstelių nugarinėmis ataugomis, o šonuose esančios pailgos plokštelės (''costalia'') suaugusios su šonkauliais. Karapakso pakraščiuose yra smulkiausios kraštinės plokštelės (''marginalia''). Plastrono priekinė dalis (''epiplastron'') sudaryta iš dviejų pakitusių raktikaulių, o toliau yra dar 3 plačių kaulinių plokštelių poros (''hyoplastron'', ''hypoplastron'' ir ''xiphiplastron''). Jos irgi priklauso odos dariniams ir susiformavo iš pilvinių šonkaulių. Visą vėžlio kaulinį šarvą dengia raginiai įvairaus storio skydeliai, tačiau jų ir kaulinių plokštelių ribos nesutampa. Sausumos vėžlių šarvas aukštesnis negu gyvenančių vandenyje. Gėlame vandenyje gyvenančių trioksinų šarvą dengia tik minkšta oda, o [[Kietaodis vėžlys|kietaodžio vėžlio]] šarvas redukuotas, jo storoje odoje likę tik daugybė smulkių kaulelių.
 
Vėžlių kaukolėje nėra tikros smilkinio duobės, yra tik paviršinis smilkinio užpakalinės dalies įlinkis. Tokia kaukolė vadinama anapsidine. Nosikauliai dažniausiai išnykę, o kaulinė pertvara tarp šnervių redukuota. Dantų neturi, vietoje jų – aštrios žandų raginės briaunos. Turi nedidelį antrinį gomurį.(Giliau pasidomėjus vėžlį galima būtų palyginti kirui) Pečių juosta (mentė ir korakoidas) yra ne šonkaulių išorinėje pusėje kaip kitų keturkojų gyvūnų, o po šonkauliais, kurie jungiasi su karapaksu. Tokia sandara formuojasi dar gemalo stadijoje. Panašiai po šarvu atsiduria ir dubuo. Kai kurių jis priauga iš vidaus prie karapakso ir plastrono. Dėl šarvo ir tokios neįprastos pečių ir dubens juostų padėties vėžlių galūnės yra plačiai išžergtos ir dėl to jie gali eiti tik mažais žingsneliais.
 
Vėžlių liemens raumenys silpni, o galūnių, kaklo ir uodegos stiprūs. Galvos smegenys labai mažos, daug didesnė nugaros smegenų masė. Klausa labai menkai išsivysčiusi. Orą įtraukia pro šnerves į burnos ertmę ir įspaudžia į kempinėtus plaučius. Kvėpuojant nemažą reikšmę turi kaklas ir priekinės galūnės, kuriuos nežymiai iškišdamas iš po šarvo ir taip įtempdamas plaučius įkvepia oro, o įtraukdamas – išspaudžia jį iš plaučių.
Anoniminis naudotojas