Medicina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
Aukčiausias įvertinimas, kuriuo apdovanojama medicinoje yra [[Nobelio prizas]] Fiziologijoje ar Medicinoje. Juo apdovanojama nuo 1901 m. Nobelio asamblėjoje.
== Klinikinė praktika ==▼
Klinikinėje praktikoje gydytojai asmeniškai ar komandoje įvertina pacientus tam, kad diagnozuotų, gydytų ir apsaugotų nuo ligos naudojant klinikinį nuosprendį. Gydytojo–paciento santykiai įprastai prasideda nuo paciento ligos istorijos nagrinėjimo ir medicininių tyrimų, sekami medicininės apklausos<ref>[ http://www.worldcat.org/title/medical-interview-mastering-skills-for-clinical-practice/oclc/232304023], Coulehan JL, Block MR (2005). The Medical Interview: Mastering Skills for Clinical Practice (5th ed.). F. A. Davis. ISBN 0-8036-1246-X. OCLC 232304023.</ref> ir fizinio ištyrimo. Baziniai diagnostiniai mediciniai įrankiai (pavyzdžiui: [[stetoskopas]], liežuvio nuleidėjas) yra dažnai naudojami. Po ištyrimo dėl požymių ir apklausus paciento simptomus gydytojas gali užsakyti medicininius tyrimus (pavyzdžiui, [[kraujo tyrimas|kraujo tyrimą]]), paimti [[biopsija|biopsiją]], ar išrašyti [[Vaistas|vaistų]] ar kitų [[terapija|terapijų]]. [[Diferencinė diagnostika|Diferencinės diagnostikos]] metodu yra išbraukiamos būsenos apibūdintos apklausos metu. Per susitikimą tinkamai informavus pacientą apie visus tiesiogiai susijusius faktus yra svarbus gydytojo–paciento santykiams bei tolimesnėje pasitikėjimo tarp gydytojo ir paciento plėtroje. Medicininis susitikimas tada būna dokumentuojamas į medicininius įrašus, kurie yra legalus dokumentas daugelyje jurisdikcijų. Po to sekantys susitikimai galėtų būti trumpesni, tačiau turi sekti tą pačią bendrą procedūrą.▼
'''Medicininę apklausą sudarantys komponentai''':▼
# Pagrindinis nusiskundimas: priežastis dabartiniam medicininiam vizitui. Šie nusiskundimai yra tam tikra prasme simptomai. Nusiskundimai išreiškiami paciento žodžiais ir yra užrašomi kartu su kiekvieno iš jų trukme. Jie dar vadinami pateiktais nusiskundimais.▼
# Dabartinės ligos ar nusiskundimo istorija: chronologine seka išdėstomi simptomai bei tolesnis kiekvieno sistemos išaiškinimas.▼
# Dabartinė veikla: profesija, hobiai, ką pacientas iš tiesų veikia.▼
# Vaistai (Rx): kokius vaistus pacientas vartoja įskaitant receptinius, nereceptinius bei namų priemonės, taip pat kaip ir alternatyvos bei žolelių preparatai. Nepamirštamos paciento [[alergija|alergijos]].▼
# Buvusi medicininė istorija: sutampančios medicininės problemos, buvusios [[hospitalizacija|hospitalizacijos]] ir [[operacija|operacijos]], susižeidimai, praeities infekcinės ligos ir/arba [[skiepai]], žinomų alergijų istorija.▼
# Socialinė istorija: [[gimimo vieta]], [[gyvenamoji vieta]], šeimyninė padėtis, socialinė ir ekonominė būklė, [[įprotis|įpročiai]] (įskaitant [[dieta|dietos]], vaistų, tabako ar alkoholio).▼
# Giminės polinkis sirgti: išvardijamos ligos šeimoje, kurios gali įtakoti pacientą. Naudojamas ir [[giminės medis]].▼
# Organų sistemų apžvalga (sistemų apklausa): papildomų klausimų uždavimas, kurie galėjo būti praleisti buvusios medicininės istorijos rinkimo metu. Bendras teiravimas (pavyzdžiui: ar pastebėjote svorio mažėjimą? Pokyčius miego kokybėje? Karščiavimą? Gumbų? Guzų? Patinimų? Ir t. t.). Be to klausiama apie kūno pagrindinių organų sistemas ([[širdis|širdies]], [[plaučiai|plaučių]], [[virškinamasis traktas| virškinamojo trakto]], [[šlapimo organų sistema|šlapimo organų sistemos]] ir t. t.)▼
Fizinis ištyrimas yra paciento ištyrimas dėl ligos požymių. Sveikatos apsaugos teikėjas panaudoja [[rega|regos]], [[klausa|klausos]], [[lyta|lytos]], ir kartais [[kavapas|kvapo]] (pavyzdžiui, [[infekcija|infekcijos]], [[uremija|uremijos]], [[diebetinė ketoacidozė|diebetinės ketoacidozės]] atvejais) jutimus. Atliekami keturi pagrindiniai veiksmai per fizinį ištyrimą: [[apžiūra]], [[apčiuopa]], [[perkusija]]<ref>[http://lt.wiktionary.org/wiki/perkusija], perkusija vikižodyne.</ref>, [[auskultacija]]. Ši seka gali būti pakeičiama priklausomai nuo pagrindinių ištyrimo tikslų (pavyzdžiui: [[sąnarys]] gali būti apžiūrėtas naudojant tik „išvaizdą, pojūtį, judesį“.▼
'''Pilnos [[Klinika|klinikinės]] apžvalgos metu nagrinėjama:'''▼
# Gyvybinių požymių, kaip: [[ūgis]], [[svoris]], [[kūno temperatūra]], [[kraujo spaudimas]], [[pulsas]], kvėpavimo dažnis ir deguonies koncentracija [[Hemoglobinas|hemoglobine]]▼
# Bendras paciento stovis bei specifinių ligos indikatorių kaip: mitybos būklė, [[gelta|geltai]] būdingi požymiai, [[pabalimas]], abnormalūs [[Nagai|nagų]] formos pokyčiai bei kt.)▼
# [[Oda]]▼
# [[Ausys]], [[nosis]], ir [[gerklė]] ([[Otorinolaringologija]]) [[galva]], [[Akis|akys]]▼
# [[Kraujotakos sistema|Kardiovaskuliarinė (kraujotakos) sistema]] ([[širdis]] ir [[kraujagyslės]])▼
# Kvėpavimo sistema (didieji [[ortakis|ortakiai]] ir [[plaučiai]])▼
# [[Pilvas]] ir [[tiesioji žarna]];▼
# [[Lytiniai organai]] (ir [[nėštumas]], jei pacientė yra ar gali būti nėščia)▼
# [[Atramos-judėjimo sistema]] (įskaitant [[stuburas|stuburą]] ir galūnes)▼
# [[Neurologija|Neurologija]] ([[sąmonė]], [[budrumas]], [[smegenys]], [[rega]], [[galviniai nervai]], [[nugaros smegenys]], [[Periferinė nervų sistema|periferinę nervų sistemą]] (PNS) sudarantys [[Nervas|nervai]] ir kt.)▼
# [[Psichiatrija]] (orientacija, psichinė būklė, faktų apie nenormalų [[Suvokimas|suvokimą]] ar [[Mąstymas|mąstyseną]] rinkimas ir kt.).▼
[[Gydytojas]] dažnai gilinasi į pagrindines, išryškintas interesų sritis medicininėje paciento istorijoje ir nebūtinai įtrauktų viską, kas buvo išvardinta aukščiau.▼
Medicininės laboratorijos ir diagnostikos tyrimų rezultatai gali būti surenkami esant būtinybei. Medicininio sprendimo sudarymo procesas susideda iš analizės ir sintezės visos sąraše aukščiau išvardintos informacijos tam, kad būtų galima įtarti galimas diagnozes ([[diferencinė diagnostika|diferencinių diagnozių]]), kartu su tuo, kas turi būti padaroma tam, kad pasiekti galutinę diagnozę, kuri paaiškintų paciento problemą.▼
[[Gydymo planas]] galėtų susidaryti iš: papildomų laboratorinių tyrimų užsakymo, terapijos pradžios, siuntimo pas [[Specialistas|specialistą]] ar akylaus stebėjimo.▼
Šis procesas yra naudojamas ir bendrosios praktikos (šeimos medicinos) gydytojų ir specialistų. Diagnozavimas gali užtrukti kelias minutes, jei problema yra paprasta, ar iki keleto savaičių, jei pacientas buvo hospitalizuotas su įmantriais simptomais ar keleto organizmo organų sistemų sutrikimais, dirbant kartu su keliais skirtingais specialistais.▼
== Medicinos istorija senovės civilizacijose ==
eilutė 79 ⟶ 120:
* Celsas
* Galenas – išleido apie 200 veikalų, tyrinėjo vidaus organus, aiškina kraujo apytaką.
▲== Klinikinė praktika ==
▲Klinikinėje praktikoje gydytojai asmeniškai ar komandoje įvertina pacientus tam, kad diagnozuotų, gydytų ir apsaugotų nuo ligos naudojant klinikinį nuosprendį. Gydytojo–paciento santykiai įprastai prasideda nuo paciento ligos istorijos nagrinėjimo ir medicininių tyrimų, sekami medicininės apklausos<ref>[ http://www.worldcat.org/title/medical-interview-mastering-skills-for-clinical-practice/oclc/232304023], Coulehan JL, Block MR (2005). The Medical Interview: Mastering Skills for Clinical Practice (5th ed.). F. A. Davis. ISBN 0-8036-1246-X. OCLC 232304023.</ref> ir fizinio ištyrimo. Baziniai diagnostiniai mediciniai įrankiai (pavyzdžiui: [[stetoskopas]], liežuvio nuleidėjas) yra dažnai naudojami. Po ištyrimo dėl požymių ir apklausus paciento simptomus gydytojas gali užsakyti medicininius tyrimus (pavyzdžiui, [[kraujo tyrimas|kraujo tyrimą]]), paimti [[biopsija|biopsiją]], ar išrašyti [[Vaistas|vaistų]] ar kitų [[terapija|terapijų]]. [[Diferencinė diagnostika|Diferencinės diagnostikos]] metodu yra išbraukiamos būsenos apibūdintos apklausos metu. Per susitikimą tinkamai informavus pacientą apie visus tiesiogiai susijusius faktus yra svarbus gydytojo–paciento santykiams bei tolimesnėje pasitikėjimo tarp gydytojo ir paciento plėtroje. Medicininis susitikimas tada būna dokumentuojamas į medicininius įrašus, kurie yra legalus dokumentas daugelyje jurisdikcijų. Po to sekantys susitikimai galėtų būti trumpesni, tačiau turi sekti tą pačią bendrą procedūrą.
▲'''Medicininę apklausą sudarantys komponentai''':
▲# Pagrindinis nusiskundimas: priežastis dabartiniam medicininiam vizitui. Šie nusiskundimai yra tam tikra prasme simptomai. Nusiskundimai išreiškiami paciento žodžiais ir yra užrašomi kartu su kiekvieno iš jų trukme. Jie dar vadinami pateiktais nusiskundimais.
▲# Dabartinės ligos ar nusiskundimo istorija: chronologine seka išdėstomi simptomai bei tolesnis kiekvieno sistemos išaiškinimas.
▲# Dabartinė veikla: profesija, hobiai, ką pacientas iš tiesų veikia.
▲# Vaistai (Rx): kokius vaistus pacientas vartoja įskaitant receptinius, nereceptinius bei namų priemonės, taip pat kaip ir alternatyvos bei žolelių preparatai. Nepamirštamos paciento [[alergija|alergijos]].
▲# Buvusi medicininė istorija: sutampančios medicininės problemos, buvusios [[hospitalizacija|hospitalizacijos]] ir [[operacija|operacijos]], susižeidimai, praeities infekcinės ligos ir/arba [[skiepai]], žinomų alergijų istorija.
▲# Socialinė istorija: [[gimimo vieta]], [[gyvenamoji vieta]], šeimyninė padėtis, socialinė ir ekonominė būklė, [[įprotis|įpročiai]] (įskaitant [[dieta|dietos]], vaistų, tabako ar alkoholio).
▲# Giminės polinkis sirgti: išvardijamos ligos šeimoje, kurios gali įtakoti pacientą. Naudojamas ir [[giminės medis]].
▲# Organų sistemų apžvalga (sistemų apklausa): papildomų klausimų uždavimas, kurie galėjo būti praleisti buvusios medicininės istorijos rinkimo metu. Bendras teiravimas (pavyzdžiui: ar pastebėjote svorio mažėjimą? Pokyčius miego kokybėje? Karščiavimą? Gumbų? Guzų? Patinimų? Ir t. t.). Be to klausiama apie kūno pagrindinių organų sistemas ([[širdis|širdies]], [[plaučiai|plaučių]], [[virškinamasis traktas| virškinamojo trakto]], [[šlapimo organų sistema|šlapimo organų sistemos]] ir t. t.)
▲Fizinis ištyrimas yra paciento ištyrimas dėl ligos požymių. Sveikatos apsaugos teikėjas panaudoja [[rega|regos]], [[klausa|klausos]], [[lyta|lytos]], ir kartais [[kavapas|kvapo]] (pavyzdžiui, [[infekcija|infekcijos]], [[uremija|uremijos]], [[diebetinė ketoacidozė|diebetinės ketoacidozės]] atvejais) jutimus. Atliekami keturi pagrindiniai veiksmai per fizinį ištyrimą: [[apžiūra]], [[apčiuopa]], [[perkusija]]<ref>[http://lt.wiktionary.org/wiki/perkusija], perkusija vikižodyne.</ref>, [[auskultacija]]. Ši seka gali būti pakeičiama priklausomai nuo pagrindinių ištyrimo tikslų (pavyzdžiui: [[sąnarys]] gali būti apžiūrėtas naudojant tik „išvaizdą, pojūtį, judesį“.
▲[[Vaizdas:The Doctor Luke Fildes crop.jpg|thumb|„Daktaras“, Seras Luke Fildes (1891 m.)]]
▲'''Pilnos [[Klinika|klinikinės]] apžvalgos metu nagrinėjama:'''
▲# Gyvybinių požymių, kaip: [[ūgis]], [[svoris]], [[kūno temperatūra]], [[kraujo spaudimas]], [[pulsas]], kvėpavimo dažnis ir deguonies koncentracija [[Hemoglobinas|hemoglobine]]
▲# Bendras paciento stovis bei specifinių ligos indikatorių kaip: mitybos būklė, [[gelta|geltai]] būdingi požymiai, [[pabalimas]], abnormalūs [[Nagai|nagų]] formos pokyčiai bei kt.)
▲# [[Oda]]
▲# [[Ausys]], [[nosis]], ir [[gerklė]] ([[Otorinolaringologija]]) [[galva]], [[Akis|akys]]
▲# [[Kraujotakos sistema|Kardiovaskuliarinė (kraujotakos) sistema]] ([[širdis]] ir [[kraujagyslės]])
▲# Kvėpavimo sistema (didieji [[ortakis|ortakiai]] ir [[plaučiai]])
▲# [[Pilvas]] ir [[tiesioji žarna]];
▲# [[Lytiniai organai]] (ir [[nėštumas]], jei pacientė yra ar gali būti nėščia)
▲# [[Atramos-judėjimo sistema]] (įskaitant [[stuburas|stuburą]] ir galūnes)
▲# [[Neurologija|Neurologija]] ([[sąmonė]], [[budrumas]], [[smegenys]], [[rega]], [[galviniai nervai]], [[nugaros smegenys]], [[Periferinė nervų sistema|periferinę nervų sistemą]] (PNS) sudarantys [[Nervas|nervai]] ir kt.)
▲# [[Psichiatrija]] (orientacija, psichinė būklė, faktų apie nenormalų [[Suvokimas|suvokimą]] ar [[Mąstymas|mąstyseną]] rinkimas ir kt.).
▲[[Gydytojas]] dažnai gilinasi į pagrindines, išryškintas interesų sritis medicininėje paciento istorijoje ir nebūtinai įtrauktų viską, kas buvo išvardinta aukščiau.
▲Medicininės laboratorijos ir diagnostikos tyrimų rezultatai gali būti surenkami esant būtinybei. Medicininio sprendimo sudarymo procesas susideda iš analizės ir sintezės visos sąraše aukščiau išvardintos informacijos tam, kad būtų galima įtarti galimas diagnozes ([[diferencinė diagnostika|diferencinių diagnozių]]), kartu su tuo, kas turi būti padaroma tam, kad pasiekti galutinę diagnozę, kuri paaiškintų paciento problemą.
▲[[Gydymo planas]] galėtų susidaryti iš: papildomų laboratorinių tyrimų užsakymo, terapijos pradžios, siuntimo pas [[Specialistas|specialistą]] ar akylaus stebėjimo.
▲Šis procesas yra naudojamas ir bendrosios praktikos (šeimos medicinos) gydytojų ir specialistų. Diagnozavimas gali užtrukti kelias minutes, jei problema yra paprasta, ar iki keleto savaičių, jei pacientas buvo hospitalizuotas su įmantriais simptomais ar keleto organizmo organų sistemų sutrikimais, dirbant kartu su keliais skirtingais specialistais.
== Medicina Lietuvoje ==
|