00:51, 29 sausio 2016 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Šablonų peradresavimų šalinimas ← Prieš tai darytas keitimas		12:30, 25 lapkričio 2017 versija taisyti anuliuoti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 089 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: Šiuolaikinė medicina diagnostikai, gydymui ir susirgimui ar traumų prevencijai pritaiko biomedicinos mokslus ir tyrimus, genetikos ir medicinos technologijų žinias dažniausiai vykdant vaistų [[terapija\|terapijas]] ar [[Chirurgija\|chirurgiją]]. Terapija yra gan įvairi: psichoterpija, išoriniai įtvarai ir [[trakcija]], protezai, biologinės medžiagos, vaistai, jonizuojanti radiacija ar kitos priemonės.<ref>[http://dictionary.reference.com/browse/medicine], „Dictionary, medicine“. Retrieved December 2, 2013.</ref> == Medicina Lietuvoje ==▼ {{main\|Medicina Lietuvoje}}▼ Steigti medicinos mokslo įstaigas Lietuvoje gerokai delsta net ir įsteigus [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus jėzuitų akademiją]]. [[1579]] m. [[balandžio 1]] d. [[Steponas Batoras\|Stepono Batoro]] (1533–1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos ribų paliko [[teisės mokslai\|teisės]] ir medicinos mokslus. Jėzuitai buvo įsitikinę, kad, daugėjant teisės ir medicinos studentų, jie gali atsivežti „kenksmingų [[erezija\|eretiškų]]“ knygų, o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę erezija, gali ją [[propaganda\|propaguoti]] ir Universitete, o tai reikštų jo sužlugdymą (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai\|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija\|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III\|Karoliui III]]: ''…iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau blogio ir nusižengimų per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius''). <ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref> To siekė Jėzuitų ordino vadovybė (pvz., Ordino generolas 1615–1645 m. Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių drausmingumą“ <ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija\|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.▼ Feodalinėje Lietuvoje nuolatinio, centralizuoto valstybinio organo atsakingo už sveikatos apsaugą nebuvo. Nebuvo ir vyriausybės sistemos įstatymų tvarkančių medikų paruošimą ir veiklą, jų teises ir pareigas, gydymo įstaigų ir vaistinių veiklą. Tik Didysis kunigaikštis ir atskiri stambūs magnatai turėję savo dvaruose ir rūmuose gydytoją ir vaistininką, reguliuodavo jų veiklą, teises, pareigas individualiomis sutartimis bei privilegijomis. Pagal mecenato ir aukotojo norą buvo kontroliuojamos [[špitolė]]s ir [[vaistinė]]s.▼ XVII a. pab. iškilus buržuazijai, susidarė palankios sąlygos privačiai praktikuojantiems gydytojams, nes greitai turtėjantis aukščiausiasis miestiečių luomas pradėjo reikalauti profesionalios medicinos pagalbos, tačiau negalėjo savo lėšomis išlaikyti atskiro gydytojo. Tačiau naujai atsirandančias ligonines ir gydytojų teises bei pareigas, santykius su pacientais galėjo nustatyti tik valstybinė valdžia.▼ [[1775]] m. Seimas sudarė Špitolių komisijas: vieną [[Lenkija]]i, kitą – [[LDK]]. Jų kūrimąsi nulėmė [[Jėzuitai\|Jėzuitų]] Ordino naikinimas, valstybės padalijimas. Špitolių komisijų tikslas – surinkti duomenis apie esamas špitoles, sudaryti jų finansines ataskaitas ir toliau joms vadovauti. Kadangi šių komisijų veikla buvo mažai veiksminga, [[1791]] m. įkurta Policijos komisija, ji įregistravo 200 špitolių LDK. [[1797]] m. atkurta Špitolių komisija ir įkurta Gydomoji valdyba, atsakinga už bendrą, administracinę medicinos priežiūrą. Valdyba prižiūrėjo medicinos įstaigų, gydytojų ir kitų medicinos specialistų veiklą, organizavo teisminę-medicininę ekspertizę, sudarė užkrečiamų ligų sąrašą. Gydymo valdybos atstovai administraciniuose vienetuose buvo apskrities gydytojai.▼ == Medicinos istorija senovės civilizacijose == eilutė 132 ⟶ 121: Šis procesas yra naudojamas ir bendrosios praktikos (šeimos medicinos) gydytojų ir specialistų. Diagnozavimas gali užtrukti kelias minutes, jei problema yra paprasta, ar iki keleto savaičių, jei pacientas buvo hospitalizuotas su įmantriais simptomais ar keleto organizmo organų sistemų sutrikimais, dirbant kartu su keliais skirtingais specialistais. ▲== Medicina Lietuvoje == ▲{{main\|Medicina Lietuvoje}} ▲Steigti medicinos mokslo įstaigas Lietuvoje gerokai delsta net ir įsteigus [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus jėzuitų akademiją]]. [[1579]] m. [[balandžio 1]] d. [[Steponas Batoras\|Stepono Batoro]] (1533–1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos ribų paliko [[teisės mokslai\|teisės]] ir medicinos mokslus. Jėzuitai buvo įsitikinę, kad, daugėjant teisės ir medicinos studentų, jie gali atsivežti „kenksmingų [[erezija\|eretiškų]]“ knygų, o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę erezija, gali ją [[propaganda\|propaguoti]] ir Universitete, o tai reikštų jo sužlugdymą (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai\|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija\|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III\|Karoliui III]]: ''…iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau blogio ir nusižengimų per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius''). <ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref> To siekė Jėzuitų ordino vadovybė (pvz., Ordino generolas 1615–1645 m. Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių drausmingumą“ <ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija\|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. ▲Feodalinėje Lietuvoje nuolatinio, centralizuoto valstybinio organo atsakingo už sveikatos apsaugą nebuvo. Nebuvo ir vyriausybės sistemos įstatymų tvarkančių medikų paruošimą ir veiklą, jų teises ir pareigas, gydymo įstaigų ir vaistinių veiklą. Tik Didysis kunigaikštis ir atskiri stambūs magnatai turėję savo dvaruose ir rūmuose gydytoją ir vaistininką, reguliuodavo jų veiklą, teises, pareigas individualiomis sutartimis bei privilegijomis. Pagal mecenato ir aukotojo norą buvo kontroliuojamos [[špitolė]]s ir [[vaistinė]]s. ▲XVII a. pab. iškilus buržuazijai, susidarė palankios sąlygos privačiai praktikuojantiems gydytojams, nes greitai turtėjantis aukščiausiasis miestiečių luomas pradėjo reikalauti profesionalios medicinos pagalbos, tačiau negalėjo savo lėšomis išlaikyti atskiro gydytojo. Tačiau naujai atsirandančias ligonines ir gydytojų teises bei pareigas, santykius su pacientais galėjo nustatyti tik valstybinė valdžia. ▲[[1775]] m. Seimas sudarė Špitolių komisijas: vieną [[Lenkija]]i, kitą – [[LDK]]. Jų kūrimąsi nulėmė [[Jėzuitai\|Jėzuitų]] Ordino naikinimas, valstybės padalijimas. Špitolių komisijų tikslas – surinkti duomenis apie esamas špitoles, sudaryti jų finansines ataskaitas ir toliau joms vadovauti. Kadangi šių komisijų veikla buvo mažai veiksminga, [[1791]] m. įkurta Policijos komisija, ji įregistravo 200 špitolių LDK. [[1797]] m. atkurta Špitolių komisija ir įkurta Gydomoji valdyba, atsakinga už bendrą, administracinę medicinos priežiūrą. Valdyba prižiūrėjo medicinos įstaigų, gydytojų ir kitų medicinos specialistų veiklą, organizavo teisminę-medicininę ekspertizę, sudarė užkrečiamų ligų sąrašą. Gydymo valdybos atstovai administraciniuose vienetuose buvo apskrities gydytojai. == Šaltiniai == Eilutė 140: {{vikižodynas\|medicina}} {{medicina}} ~~{{med-stub}}~~ [[Kategorija:Medicina]]

Medicina: Skirtumas tarp puslapio versijų