Samanos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
atm
Eilutė 10:
* [[Samanūnai]] (''[[Bryophyta]]'')
* [[Kerpsamanės (skyrius)|Kerpsamanės]] (''[[Hepatophyta]]'')
{{Taxobox_pabaiga}}
 
'''Samanos''' ({{la|Bryophyte}}) – [[eukariotai|eukariotų]] (''Eukaryota'') domeno daugialąsčiai aukštesnieji augalai, neturintys indų. Samanos neturi žiedų ar sėklų ir dauginasi [[vegetatyvinis dauginimasis|vegetatyviškai]] (gniužulo dalimis, gemaliniais pumpurais, lapų išaugomis), nelytiškai ([[spora|sporomis]]) ir [[lytinis dauginimasis|lytiškai]].
 
== Paplitimas ==
Samanos paplitusios [[drėgnieji atogrąžų miškai|drėgnuosiuose atogrąžų]], drėgnuose vidutinio klimato juostos miškuose, gėlo vandens srityse ir [[pelkė]]se. Tam tikrų rūšių samanos randamos ir sausesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, viržynuose. Vasara šios rūšys išdžiūva ir susitraukia, bet rudenį sugeria vandenį ir vėl ima augti. Samanos gali augti ant akmeninių sienų, uolų paviršiaus, medžių ir pliko dirvožemio.
 
[[Vaizdas:Samanos1.JPG|thumb|left|250px|Šilo samanų paklotė]]
 
== Morfologija ==
Samanos yra gležni nežydintys augalai, augantys mažais kupsteliais – pagalvėlėmis. Tikrųjų [[šaknis|šaknų]] neturi ir prie paviršiaus prisitvirtina plonomis išaugomis, kurios vadinamos [[rizoidai]]s. Maži plonyčiai [[lapai]] neturi [[apytakinis audinys|apytakinio audinio]] vandeniui ir maisto medžiagoms pernešti, todėl šie augalai greitai išdžiūva. Samanos jautrios vandens trūkumui, o jų lytiniam dauginimuisi reikia vandens, todėl dauguma jų auga labai drėgnoje aplinkoje.
 
Dauguma samanų yra labai žemos, tačiau kai kurios atogrąžų rūšys, kaip antai ''[[Dawsonia]]'' genties, būna iki 70 cm aukščio. Samanų lapai yra paprastos sandaros – daugumos rūšių susideda tik iš vieno ląstelių sluoksnio – ir paprastai būna išsidėstę spirale aplink ploną [[stiebas|stiebą]]. Rizoidais samanos prisitvirtina prie dirvožemio, uolų arba medžio [[žievė]]s. Išskyrus [[gegužlinis|gegužlinį]] (''Polytrychum'' sp.) ir giminingas rūšis, rizoidai vandens nesiurbia. Vienų rūšių samanose vyriškieji ir moteriškieji lyties organai yra tame pačiame augale, kitu rūšių samanoms būdingi atskiri vyriškieji ir moteriškieji augalai.
 
Visoms samanų rūšims būdingas savitas augimo būdas. [[Melsvoji balzganė]] sudaro tankias, beveik rutulio pavidalo pagalvėles. Aukštesnės rūšys, tokios kaip gegužlinis, auga laisvais kuokštais. Kitos samanos, kaip antai [[gojasamanė]], driekiasi horizontaliai, sudarydamos išsišakojančių samanų kilimėlį. Senesni augalai tokiame kilimėlyje sunyksta, palikdami jaunesnes šakeles, iš kurių išauga nauji augalai.
 
== Gyvenimo ciklas ==
Samanų gyvenimo ciklui būdingos dvi stadijos. Vyraujanti karta – gametofitas. Pirmiausia žaliame lapuotame augale ([[gametofitas|gametofite]]) susidaro vyriškieji (anteridžiai) ir moteriškieji (archeogonės) lyties organai. Judrios vyriškosios [[gameta|gametos]] ant augalo paviršiaus esančiais vandens lašeliais plaukia nejudančių moteriškųjų gametų link ir jas apvaisina. Iš apvaisintos ląstelės išsivysto naujas augalas, vadinamas [[sporofitas|sporofitu]], kuris dėžutėje užaugina [[spora]]s. Sporos išbarstomos ir iš jų išdygsta nauji lapuoti augalai.
 
Dauguma samanų dėžučių turi „burną“, kurią dengia dangtelis. Sporoms subrendus, dangtelis nukrenta, ir pasirodo dvi arba trys vidun lenktų „dantukų“ eilės, kurios užtveria pravirą dėžutės „burną“. Sausomis sąlygomis šie „dantukai“ išlinksta išorėn, atverdami dėžutės „burną“ ir leisdami oro srovėms išnešioti sporas. Drėgni orai, kurie sporoms platinti netinka, priverčia „dantukus“ įlinkti vidun ir uždaryti dėžutės „burną“.
 
== Durpynai ==
[[Durpynas|Durpyną]] sudaro tanki [[kiminas|kiminų]] (''Spahagnum'' sp.) danga. Šios samanos auga ten, kur klimatas vėsus ir būna daug lietaus. Per šimtus metų ši danga pasidaro labai stora, su plonu gyvu paviršiniu sluoksniu, augančiu ant storėjančio mirusių kiminų sluoksnio. Susislėgę apatiniai sluoksniai suformuoja juosvai rudas [[durpės|durpes]].
 
Kadangi samanos tikrųjų šaknų neturi, dauguma jų vandenį ir mineralines medžiagas siurbia pro lapus. Dėl to samanos priklauso nuo kritulių, tačiau juose yra mažai mineralinių medžiagų. Kad gautu visų jiems reikalingų mineralinių medžiagų, kiminai pasinaudoja tam tikromis cheminėmis reakcijomis, kurių metu kaip šalutinis produktas į dirvožemį išskiriama rūgštis. Ji sunaikina [[bakterija]]s ir taip padeda išsaugoti žmogaus bei gyvūnų liekanas.
 
== Kolonistai ==
Samanos – tai pirmieji augalai, kurie apsigyveno drėgname plikame dirvožemyje. Kadangi įsišaknyti joms reikia nedaug arba visai nereikia jokio [[dirvožemis|dirvožemio]], jos geba augti ant plikos uolos, medžiu žievės ir netgi pastatų. [[Andrėja|Andrėjos]] (''Andreaea'' sp.) auga ant kieto, nesvetingo [[granitas|granito]]. Kai kurios samanos gerai pakenčia labai žemą temperatūrą, kuri būna aukštikalnių šlaituose, Arktyje ir Antarktyje.
 
{{Commons|Bryophyta}}
 
<nowiki>=</nowiki>=
[[Kategorija:Samanos]]