Žygimantas Augustas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Žygimantas Augustas''' ([[lenkų kalba|lenk.]]: ''Zygmunt II August''; '''Zigmantas Augustas'''; [[1520]] m. [[rugpjūčio 1]] d. [[Krokuva|Krokuvoje]] – [[1572]] m. [[liepos 7]] d. [[Knišinas|Knišine]]<ref>{{Cite web | title = 1572 07 07 mirė Lenkijos karalius, Lietuvos dk Žygimantas Augustas | work = delfi | date = 2009-07-06 | accessdate = 2016-09-16 | url = http://www.delfi.lt/archive/1572-07-07-mire-lenkijos-karalius-lietuvos-dk-zygimantas-augustas.d?id=22873521 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20150615005530/http://www.delfi.lt/archive/1572-07-07-mire-lenkijos-karalius-lietuvos-dk-zygimantas-augustas.d?id=22873521 | archivedate = 2015-06-15 }}</ref>) – [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] sūnus, [[Lenkijos karalius]] ([[1548]]–[[1572]] m.) ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] ([[1544]]–[[1572]] m.), kurio valdymo metu [[Lenkija]] ir [[LDK]] susijungė, sudarydamos [[konfederacija|konfederaciją]] – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]]. Žygimantas Augustas mirė nesusilaukęs įpėdinio ir buvo paskutinysis [[Jogailaičiai|Jogailaičių dinastijos]] valdovas.

 

Žygimantas buvo Žygimanto Senojo ir jo antrosios žmonos Bonos Sforcos sūnus. Žygimantas Senasis rūpinosi, kad po jo mirties būtų užtikrintas sosto paveldėjimas. Dėl to, jo pastangomis [[1522]] m. Žygimantas Augustas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimo buvo paskelbtas sosto įpėdiniu. 1526 m. Lietuvos didikai siūlė karaliui pakelti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės statusą į karalystės ir karaliumi karūnuoti Žygimantą Augustą, tačiau palaikymo nesulaukė. Šiais veiksmais Lietuvos didikai norėjo parodyti Lenkijai Lietuvos suverenumą. [[1529]] m. motinai intrigomis palenkus į savo pusę didikus, o tėvui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] sutikus patvirtinti [[I Lietuvos Statutas|I Lietuvos statutą]], dar labiau praplėtusį [[Bajorai|bajorijos]] teises, – Žygimantas Augustas buvo pakeltas didžiuoju kunigaikščiu. 1529 m. Vilniuje vykusi valdovo pakėlimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonija buvo paskutinė, vėlesni valdovai nebebuvo atskirai karūnuojami Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais.<ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas ''Lietuvos istorija: IV tomas''. Vilnius, 2009. P.36</ref> Išrinktas didžiuoju kunigaikščiu, Žygimantas Augustas teturėjo vos 8 metus, bet tai reiškė, kad po tėvo mirties jis savaime taps valdovu, kad nebereikės naujų rinkimų, o tuo tarpu vis tiek valdė tėvas.