Vikipedija

Vokiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
21 807 keitimai
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
21 807 keitimai
Eilutė 2:
šalys=[[Austrija|Austrijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Lichtenšteinas|Lichtenšteine]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], [[Namibija|Namibijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[PAR]] ir kitur|
kalbančiųjų=apie 120 mln. (gimtoji),<ref name=natgeo2006 /><ref>SIL Ethnologue (2006). 95 million speakers of Standard German; 105 million including Middle and Upper German dialects; 120 million including Low Saxon and Yiddish.</ref><br /> apie 80 mln. (negimtoji)<ref name=natgeo2006>{{cite book
| authorlink = National Geographic
| title = National Geographic Collegiate Atlas of the World
| publisher = R.R Donnelley & Sons Company
| year = 2006
| month = April
| location = Willard, Ohio
| pages = 257–270
| isbn = Regular:0-7922-3662-9, 978-0-7922-3662-7. Deluxe:0-7922-7976-X, 978-0-7922-7976-1 }}</ref>|
vieta= 10|
kilmė=
Eilutė 19:
----
'''Pripažinta kaip tautinių mažumų kalba:'''<br />
{{flag|Brazilija}}<ref>[http://www.rog.com.br/claudiovereza2/mostraconteudos.asp?cod_conteudo=735 O povo pomerano no ES]</ref><ref>[http://www.revistajuridica.com.br/noticia_integra_new.asp?id=187110 ALEES - PEC que trata do patrimônio cultural retorna ao Plenário]</ref><ref name="rslei">[http://www.al.rs.gov.br/legis/M010/M0100018.asp?Hid_IdNorma=58094 LEI 14.061 - DECLARA INTEGRANTE DO PATRIMÔNIO HISTÓRICO E CULTURAL DO ESTADO DO RIO GRANDE DO SUL A “LÍNGUA HUNSRIK”, DE ORIGEM GERMÂNICA]</ref><br />{{flag|Čekija}}<ref>[http://ec.europa.eu/education/languages/archive/languages/langmin/euromosaic/cz1_de.html Regional- und Minderheitensprachen der Europäischen Union - Euromosaik-Studie : Deutsch in der Tschechischen Republik] Letzter Zugriff am 13. November 2009</ref><br /> {{flag|Danija}}<ref>[http://ec.europa.eu/education/languages/archive/languages/langmin/euromosaic/da1_en.html Support from the European Commission for measures to promote and safeguard regional or minority languages and cultures - The Euromosaic sutdy: German in Denmark] (engl.). Letzter Zugriff am 13. November 2009</ref><br /> {{flag|Kazachstanas}}<ref>[http://www.laenderkontakte.de/region/asien/kasachstan/deutsche_vereinigungen_deutsche_minderheiten/index.html Deutsche Vereinigungen / Deutsche Minderheiten (Kasachstan)]; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Kirgizija}}<ref>[http://www.auswaertiges-amt.de/DE/Aussenpolitik/Laender/Laenderinfos/Kirgisistan/Bilateral_node.html Beziehungen zu Deutschland]; tikrinta 2016-08-18</ref> <br />{{flag|Italija}}<ref>[http://www.uni-leipzig.de/~siebenh/kurse/SS08/v_sprachliche_variation_08/10_sprachliche_variation.pdf Deutsche Sprache in Europa]</ref><br />{{flag|Pietų Afrikos Respublika}}<ref>[http://www.constitutionalcourt.org.za/site/constitution/english-web/ch1.html Pietų Afrikos Respublikos konstitucija ''(anglų k.)'']; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Rumunija}},<ref>[https://www.siebenbuerger.de/zeitung/artikel/alteartikel/223-deutsche-minderheit-in-rumaenien.html Rumunijos vokiečių tautinė mažuma: "Kambarinis augalas ar rūpinimosi objektas" ''(vokiečių k.)'']; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Rusija}}<ref>[http://www.rusdeutsch.eu/Russlanddeutsche "Rusijos vokiečiai" ''(vokiečių k.)'']; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Slovakija}}<ref>[https://books.google.lt/books?id=6SGkAQAAQBAJ&pg=PA127&lpg=PA127&dq=Euromosaik-Studie:+Deutsch+in+der+Slowakei&source=bl&ots=9a5Vng8_0f&sig=31KFMjmpUlSqmwY_cXrYx2MLHu4&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwi4iNzprMXOAhVLCpoKHYV5A_EQ6AEILTAD#v=onepage&q=Euromosaik-Studie%3A%20Deutsch%20in%20der%20Slowakei&f=false Minderheitenpolitik in Ostmitteleuropa im Prozess der EU-Erweiterung]; tikrinta 2016-08-16</ref><br /> {{flag|Vengrija}}<ref>[http://www.coe.int/lt/web/conventions/search-on-treaties/-/conventions/treaty/148/declarations Reservations and Declarations for Treaty No.148 - European Charter for Regional or Minority Languages]; tikrinta 2016-08-16</ref><ref>[http://www.budapest.diplo.de/Vertretung/budapest/de/04_20Pol/Deutsche_20Minderheit/0-Ungarndeutsche.html Die deutsche Minderheit in Ungarn]; tikrinta 2016-08-16</ref><ref>[http://www.mfa.gov.hu/NR/rdonlyres/9F2D180E-538E-4363-AA5E-3D103B522E3B/0/etniang.pdf The national and ethnic minorities in Hungary]; tikrinta 2016-08-16</ref><br />|
 
institucijos=Rat für deutsche Rechtschreibung|
Eilutė 81:
* [[Italija|Italijoje]] (iš 487 tūkst. [[Pietų Tirolis|Pietų Tirolio]] gyventojų (pagal 2006 m. duomenis) 69 % vokiečių kalbą nurodo kaip gimtąją);
* [[Lenkija|Lenkijoje]] (pagal 2002 m. Lenkijos gyventojų surašymą, šalyje gyveno 153 tūkst. vokiečių arba 0,381 % šalies gyventojų);
* [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ([[Elzasas|Elzaso]] ir [[Lotaringija|Lotaringijos]] <nowiki/>vokiečių tarmėmis kalba apie 1, 2 mln žmonių; šis skaičius nuolat mažėja, ypač Lotaringijoje ir Elzaso miestuose);
* [[Rumunija|Rumunijoje]] (vokiečių kalba yra gimtoji nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. ( 0,2–0,3 %) Rumunijos gyventojų; vokiečių pripažinta kaip mažumų kalba, [[Sibiu]] mieste leidžiamas savaitraštis ''Hermannstädter Zeitung'');<ref>[http://www.recensamant.ro/ Rumänische Regierung]</ref>
* [[Rusija|Rusijoje]] (pagal 2002 m. Rusijos gyventojų surašymą, šalyje gyveno 597 212 vokiečių, tačiau tik dalis jų šneka vokiečių kalba kaip gimtąja; žr. [[Rusijos vokiečiai]]);
Eilutė 133:
=== Vokiečių kaip užsienio kalba ===
 
Vokiečių kaip užsienio kalbos mokoma daugumoje šalių. Mokymo medžiagoje pateikiama bendrine Šveicarijos, Austrijos arba Vokietijos vokiečių kalba. Europoje vokiečių kaip užsienio kalbos dažniausiai mokomasi po anglų ir rusų kalbų. Ji ypač populiari Nyderlanduose, [[Flandrija|Flandrijoje]], [[Skandinavija|Skandinavijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], Baltijos šalyse, [[Slovėnija|Slovėnijoje]], [[Kroatija|Kroatijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]], prancūziškai ir itališkai kalbančiuose [[Šveicarija|Šveicarijos]] regionuose, [[Serbija|Serbijoje]], [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]], [[Slovakija|Slovakijoje]],<ref>Diskussionsrunde anlässlich des slowakischen Germanistentages 2010 zum Thema „Die Bedeutung der deutschen Sprache in der Slowakei und in der Welt“ mit Ludwig M. Eichinger (IDS Mannheim), Oskar Reichmann (Univ. Heidelberg), Hans Golombek (DAAD), Helena Hanuljaková (SUNG), Josef Aregger (Botschafter der Schweizerischen Eidgenossenschaft), Ladislav Šimon (Univ. Košice) und Michael Huprich (Leiter des Österreich-Instituts Bratislava) [http://www.rozhlas.sk/inetportal/uploaded_sounds/m3u_ondemand_soundID106314.m3u Slowakischer Rundfunk] Sendung vom 2. September 2010</ref> [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Makedonija|Makedonijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijo]]<nowiki/>je ir [[Bulgarija|Bulgarijoje]]. Kai kuriose iš šių šalių ar regionų vokiečių mokoma kaip pirmosios užsienio kalbos, ji lenkia net anglų kalbą. [[Japonija|Japonijoje]] taip pat dažnai mokomasi vokiečių kalbos. Prancūzijoje (pagal Eurobarometrą, apie keturi milijonai žmonių moka vokiečių kalbą kaip užsienio) ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], kur, pasak „Gallup“ tyrimo, [[2001]] m. apie 7,5 milijono amerikiečių mokėjo vokiečių kaip užsienio kalbą.<ref>[http://www.gallup.com/poll/1825/About-One-Four-Americans-Can-Hold-Conversation-Second-Language.aspx/ Maždaug ketvirtadalis amerikiečių gali palaikyti pokalbį antąja (užsienio) kalba]; tikrinta 2016-08-13</ref> Vis dėlto vokiečių kalba pamažu nustelbiama ispanų kalbos. [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]] (Japonijoje) [[XIX a.]] ir [[XX a.]] vokiečių kalba (vietoje [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]]) buvo vartojama kaip medicinos kalba.
 
[[Vaizdas:Knowledge of German EU map.svg|thumb|right|300px|Vokiečių kalbos žinios Europos Sąjungoje]]
Eilutė 196:
=== Bendrinė kalba ===
[[Vaizdas:Luther_1519.jpg|thumb|left|180px|Pirmasis [[Martynas Liuteris|M.Liuterio]] Biblijos leidinys po Leipcigo disputo.]]
1522 m. [[Martin Luther|M. Liuterio]] [[Biblija|Biblijos]] vertimas labai prisidėjo prie vokiečių aukštaičių tarmės virtimo [[bendrinė kalba|bendrine kalba]]. Vėliau, 1617 m. [[Veimaras|Veimare]], buvo įkurta į literatūrą susitelkusi vokiečių kalbos norminimo ir propagavimo organizacija ''Vaisingoji draugija'' (vok. k. ''Die Fruchtbringende Gesellschaft'', [[lotynų kalba|lot.]] ''Societas fructifera''). Ją sudarė didikai ir mokslininkai.<ref>Vgl. Conermann: Fruchtbringende Gesellschaft. Band 1: „Kurtzer Bericht“ im Gesellschaftsbuch Fürst Ludwigs v. Anhalt-Köthen (1646).</ref>Ši draugija rūpinosi kalbos grynumu ir nacionalinės [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] kūrimu: [[Gottfried Leibniz|G. LeibnicaLeibnicas]]<nowiki/>s, J. Gottšedas (Gottsched), J. Adelungas (J. Adelung) ir kiti sprendė rašybos ir gramatikos klausimus. Pasaulinio garso vokiečių literatūros klasikų [[Friedrich Schiller|F. Šilerio]] ir [[Johann Wolfgang von Goethe|J. Gėtės]] kūrybos kalba sustiprino norminimo tendencijas.<ref>''Keller R. E.'' Die Deutsche Sprache und ihre historische Entwicklung // Bearb. und übertr. aus dem Engl., mit e. Begleitw. sowie e. Glossar vers. von Karl-Heinz Mulagk. — Hamburg: Buskem 1986. — 641 S.</ref> XIX a. antrojoje pusėje − XX a. pradžioje T. Zybsas (T. Siebs) ir K. Dudenas (K. Duden) galutinai įtvirtino rašybos, sintaksės bei vartotinos leksikos normas. Vėliau būta kai kurių pokyčių, tačiau bendrinės kalbos pamatai jau buvo padėti.<ref>{{cite web|url=https://portal.d-nb.de/opac.htm?query=Woe%3D118765183&method=simpleSearch|title=Katalog der Deutschen Nationalbibliothek: Literatur von und über Theodor Siebs|author=|date=|work=|publisher=Deutsche Nationalbibliothek]]|accessdate=2016-08-23}}</ref>
[[Vaizdas:Warken-Waarken.png|thumb|right|220px|Dvikalbis ženklas Liuksemburge.]]
Šiais laikais bendrinės vokiečių kalbos tarmės skiriamos į Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos vokiečių tarmes. Bendrinės, bet mažiau įtakos turinčios tarmės − tai Belgijos, Pietų [[Tirolis|Tirolio]], [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] ir [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]].<ref>{{cite web|url=http://www.inst.at/trans/15Nr/06_1/scharloth15.htm|title=Zwischen Fremdsprache und nationaler Varietät. Untersuchungen zum Plurizentrizitätsbewusstsein der Deutschschweizer|author=Joachim Scharloth.|date=2004|work=|publisher=Universität Zürich, Switzerland|accessdate=2016-08-22}}</ref><ref>{{cite book|last=Ammon|first=U|title=Die deutsche Sprache in Deutschland, Österreich und der Schweiz: Das Problem der nationalen Varietäten|publisher=de Gruyter|location=Berlin/New York|date=1995|pages=|isbn=}}</ref> Vokietijoje, Austrijoje, Pietų Tirolyje ir vokiškai kalbančioje Belgijos dalyje bendrinė tų regionų vokiečių kalbos tarmė atlieka visas bendrinės kalbos funkcijas. Šveicarijoje bendrinė Šveicarijos vokiečių kalba paprastai vartojama raštijoje, o gyvai šnekama įvairiomis Šveicarijos vokiečių kalbos tarmėmis. Liuksemburge, šalia bendrinės Liuksemburgo vokiečių kalbos, egzistuoja ir atskira bendrinė tarmė, vadinama liuksemburgiečių kalba, kuri atlieka kai kurias bendrinės kalbos funkcijas.<ref>{{cite web|url=http://www.uni-leipzig.de/~siebenh/pdf/Siebenhaar_Wyler_97.pdf|title=Dialekt und Hochsprache in der deutschsprachigen Schweiz|author=Siebenhaar B., Wyler A.|date=1997|work=|publisher=|accessdate=2016-08-22}}</ref><ref>{{cite book|last=Bickel H.|first=Landolt Ch.|title=Schweizerhochdeutsch. Wörterbuch der Standardsprache in der deutschen Schweiz|publisher=Dudenverlag|location=Mannheim, Zürich||date=2012|pages=|isbn=978-3-411-70417-0}}</ref><ref>{{cite book|first=Sedlaczek}first=R.|title=Das österreichische Deutsch|publisher=Ueberreuter|location=Wien|date=2004|pages=|isbn=3-8000-7075-8}}</ref>.
Eilutė 385:
|align="center"|/a/]|| nesulūpintas priešakinės eilės žemutinio pakilimo atviras trumpasis|| ''a'' || ''M'''a'''nn'' [m'''a'''n]
|-
|align="center"| /a:/|| nesulūpintas priešakinės eilės žemutinio pakilimo atviras ilgasis|| ''a, aa, ah'' || ''T'''a'''t'' [t'''a:'''t]
|-
|align="center"|/ε/ || nesulūpintas priešakinės eilės vidurio žemutinio pakilimo atviras trumpasis|| ''e, ä'' || ''H'''e'''ld'' [h'''ε'''lt]
Eilutė 642:
| '''I''' || Vienaskaita – daugiskaita|| ''der Platz — die Plätze'' || ''die Stadt — die Städte'' || ''das Jahr — die Jahre''
|-
| '''II''' || Vienaskaita – daugiskaita || ''der Junge — die Jungen'' || ''die Uhr — die Uhren'' || ''das Bett — die Betten''
|-
| '''III''' || Vienaskaita – daugiskaita || ''der Mann — die Männer'' || <center>—</center> || ''das Bild — die Bilder''
|-
| '''IV''' || Vienaskaita – daugiskaita || ''der Vogel — die Vögel'' || ''die Tochter — die Töchter'' || ''das Gebäude — die Gebäude''
|-
| '''V''' || Vienaskaita – daugiskaita || ''der Park — die Parks'' || ''die Mutti — die Muttis'' || ''das Hotel — die Hotels''
|}
 
Eilutė 789:
|}
 
Nežymimasis asmeninis įvardis ''man'' vartojamas asmenį tik numanant, o į lietuvių kalbą jis neverčiamas, vertime keičiama beasmeniais ir neveikiamosios rūšies bevardės giminės sakiniais, pvz., ''man sagt'' 'sakoma'. Labai dažnai įvardis ''man'' vartojamas su modaliniais [[veiksmažodis|veiksmažodžiais]] (''man kann'' 'galima', ''man darf'' 'leidžiama, galima' ir kt.)<ref name="autogenerated4">{{cite book|last=Michalenko|first=А. О.|title=Deutsche Sprache; morfologijos sk.|publisher=Valstybinis Sibiro universitetas, Federalinis Sibiro universitetas|location=Krasnojarskas|date=2010|pages=12-76|isbn=978-5-699-20204-1}}''(rusų k.).''</ref> Neasmeninis įvardis ''es'' beasmeniuose sakiniuose vartojamas kaip [[veiksnys]] (''Es regnet'' 'Lyja' . ''Es ist Sonntag'' 'Sekmadienis'. ''Wie geht es Ihnen?'' 'Kaip Jums sekasi?' ''Es ist etwas passiert?'' 'Ar kas nors atsitiko?'). Įvardiniai prieveiksmiai vartojami negyviems daiktams nurodyti. Jie gali būti parodomieji (sudaromi iš parodomojo prieveiksmio ''da'' ir tam tikro prielinksnio: ''dabei, dafür, damit, darüber, dazu'' ir kt.) ir klausiamieji (klausiamasis prieveiksmis ''wo'' ir [[prielinksnis]]: ''wobei, wofür, womit, worüber, wozu''). Kalbant apie gyvuosius dalykus, klausiamieji sakiniai sudaromi kitaip, pasitelkiami prielinksnio ir klausiamojo įvardžio ''wer'', kuris turi atitinkamą linksnį, junginiai (''Um wen geht es?'' 'Apie kokį žmogų šnekama?').
 
==== Skaitvardis ====
Eilutė 808:
[[Vaizdas:Zeitformen (Schritten).jpg|450px|right|Vokiečių kalbos veiksmažodžio laikų pakopos]]
 
Vokiečių kalbos veiksmažodis turi penkias pagrindines kategorijas<ref>{{cite book|last=Myškovaja|first=I. B.|title=Vokiečių kalbos veiksmažodžio laikai|publisher= Viktorija plius|location=Sankt Peterburgas|date=2007|pages=96|isbn=978-5-91281-007-7}}</ref>: asmenį (pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį), skaičių ([[vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[daugiskaita|daugiskaitą]]), laiką (esamąjį, būtąjį ir būsimąjį), rūšį (veikiamąją ir neveikiamąją) ir [[nuosaka|nuosaką]] (tiesioginę, liepiamąją ir tariamąją). Yra ne tik asmenuojamųjų formų, bet ir neasmenuojamųjų: Infinitiv I (I bendratis), Infinitiv II (II bendratis),<ref>{{cite book|last=Michalenko|first=А. О.|title=Deutsche Sprache; morfologijos sk.|publisher=Valstybinis Sibiro universitetas, Federalinis Sibiro universitetas|location=Krasnojarskas|date=2010|pages=12-76|isbn=978-5-699-20204-1}}''(rusų k.)''</ref> Partizip I (I dalyvis) ir Partizip II (II dalyvis).<ref>{{cite web|url=http://www.edwardo.info/glagol_11.php |title=Vokiečių kalbos dalyvis (Partizip) |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06}}</ref> Pagal darybą skiriami silpnieji, stiprieji ir netaisyklingieji veiksmažodžiai.<ref>{{cite web|url=http://grammade.ru/grammar/verb3grf.shtml |title=Audio-class.ru. Vokiečių kalbos stiprieji veiksmažodžiai|author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06}}</ref> Pagal valdymą veiksmažodžiai skirstomi į galininkinius (tranzityvinius), reikalaujančius [[galininkas|galininko]] linksnio, ir negalininkinius (intranzityvinius), kuriems papildinys nebūtinas. Veiksmažodžiai gali būti sangrąžiniai (reiškia į veiksmo atlikėją nukreiptą veiksmą) ir modaliniai (veiksmažodžiai ''dürfen, können, mögen, müssen, sollen, wollen'' ir ''lassen'', nors šis dažnai prie modalinių nepriskiriamas).<ref>{{cite web|url=http://www.studygerman.ru/online/manual/verb7.html |title=Study German.Vokiečių kalbos gramatika: Modaliniai veiksmažodžiai|author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-06}}</ref>
 
Vokiečių kalboje yra šeši laikai:
Eilutė 872:
Vokiečių kalboje [[prielinksnis|prielinksniai]] vartojami prieš [[daiktavardis|daiktavardžius]] ir asmeninius [[įvardis|įvardžius]] ir šitaip lemia jų [[linksnis|linksnį]], tad išskiriamos trys prielinksnių grupės: valdančios [[naudininkas|naudininką]] (''mit, aus, nach, zu, bei, von, außer, seit, gegenüber, entgegen''), [[galininkas|galininką]] (''für, gegen, durch, ohne, um, bis, entlang'') arba [[kilmininkas|kilmininką]] (''während, trotz, wegen, (an)statt, unweit'').<ref>{{cite web|url=http://www.studygerman.ru/online/manual/preposition.html |title=Study German. Vokiečių kalbos gramatika (žinynas): Prielinksnis (Preposition) |author= |date= |work= |publisher= |accessdate=2016-08-07}}</ref>
 
Dvejopas linksnių valdymas būdingas prielinksniams ''in, an, auf, vor, hinter, über, unter, neben, zwischen'', jie gali būti vartojami su naudininku ir su galininku. Šiuo atveju atsižvelgtina į [[tarinys|tarinio]] reikšmę sakinyje, pavyzdžiui: ''Sie hängt ein Bild über die Couch'' ([[galininkas|gal.]]) – ''Das Bild hängt über der Couch'' ([[naudininkas|naud.]]). Čia linksnio pasirinkimą lemia tai, kokį su šiais prielinksniais galima iškelti klausimą  – ''wohin?'' 'į kur?' (gal.) ar ''wo?'' 'kame?' (naud.)<ref name="autogenerated4">{{cite book|last=Michalenko|first=А. О.|title=Deutsche Sprache; morfologijos sk.|publisher=Valstybinis Sibiro universitetas, Federalinis Sibiro universitetas|location=Krasnojarskas|date=2010|pages=12-76|isbn=978-5-699-20204-1}}''(rusų k.).''</ref>
 
=== Sintaksė ===
Eilutė 883:
Žodžių tvarka sakinyje tiesiogiai priklauso nuo jo pobūdžio. Tiesioginiame vientisiniame sakinyje žodžių tvarka gali būti įprastinė arba sukeistoji. Pirmuoju atveju visos sakinio dalys griežtai sudėliotos į savo vietas: pirma [[veiksnys]], po jo − [[tarinys]] ir antrinės sakinio dalys. Pavyzdys: ''Der Lehrer kommt bald''. Antruoju atveju žodžiai sukeičiami: ''Bald kommt der Lehrer''. Sudėtinio arba suvestinio tarinio kaitomoji dalis yra savo vietoje, o nekaitomoji nukeliama į pabaigą: ''Ich stimme zu''.
 
Klausiamuosiuose sakiniuose be klausiamojo žodžio tarinys iškeliamas į sakinio pradžią: ''Hat er das gemacht?'' Klausiamuosiuose sakiniuose su klausiamuoju žodžiu (''wer?, was?, wann?, wo?, wohin?, woher?, wie?, warum?, wozu?'' ir kt.) pirmiausia eina klausiamasis žodis, o tarinys − po jo: ''Was hat er gemacht?''<ref>{{cite book|last=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas. § 3. Žodžių tvarka klausiamajame sakinyje|publisher=|location=Minskas|date=2002 |pages=268-269 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)''</ref>
 
Neigiamuosiuose sakiniuose dažniausiai pasitelkiama neigiamoji dalelė ''nicht'', kuri paprastai eina prieš neigiamąjį žodį: ''Nicht alle verstehen das''. Bet jeigu norima nuneigti tarinį, neigiamoji dalelė nukeliama į sakinio pabaigą prieš nekaitomąją sakinio dalį: ''Das weiß ich nicht''. Jeigu nuneigiamas daiktavardis, prieš jį vartojamas neigiamasis įvardis ''kein'', atstojantis nežymimąjį artikelį ir su daiktavardžiu derinamas gimine, skaičiumi ir linksniu: ''Ich habe keine Zeit''. Dvigubas neiginys vokiečių kalboje negalimas, t. y. dariniai „nieko/niekada ne…” verčiami tik vienu neiginiu (šiuo atveju ''nichts'' arba ''niemand'').<ref>{{cite book|last=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas. § 5. Žodžių tvarka sakiniuose su neiginiu|место=Мн. |publisher=|location=Minskas|date=2002|pages=270-273 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)''</ref>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vokiečių_kalba"