Paprastasis karpis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 19:
Natūraliame paplitimo areale gyvenančios laukinės paprastojo karpio populiacijos dažnai traktuojamos kaip pažeidžiamos ir netoli išnykimo ribos, kaip pavyzdžiui natūrali ''Cyprinus carpio carpio'' porūšio Dunojaus upės populiacija. Bet įvairios išvestos jų naminės veislės už natūralaus arealo ribų, nuo seno augintos tvenkiniuose, paleistos ar ištrūkę į laisvę yra įrašytos pačių žalingiausių pasaulio [[Invazinė rūšis|invazinių]] gyvūnų ir augalų rūšių 100-tuke<ref>issg.org / [http://www.issg.org/database/species/ecology.asp?si=60&fr=1&sts=&lang=EN ''Cyprinus carpio'' (fish)]</ref>. Bet Lietuvoje karpio invaziniu negalima vadinti, nes tai nėra savaime plintanti žuvų rūšis. Pagal kilmę apie 83% žuvų rūšių, gyvenančių šalies vidaus vandenyse, yra vietinės kilmės ir apie 17% jų – svetimžemės (introdukuotos) rūšys. Vietinė ichtiofauna susiformavo poledyniniu laikotarpiu, todėl yra jauna ir palyginti negausi rūšimis (vidaus vandenyse gyvena tik 42 aborigeninės žuvų rūšys). Introdukuotų rūšių atsiradimas siejamas su žmogaus ūkinės veiklos plėtra. Lietuvoje per visą laikotarpį bandyta introdukuoti 21 žuvų rūšį, dažniausiai įvežtinės rūšys nesugebėdavo prisitaikyti prie naujų sąlygų ir, nustojus jas veisti, vėliau išnykdavo. Karpis dėl žemos vandens temperatūros negali subrandinti lytinių produktų ir išneršti, kai kuriais atvejais išneršia, bet mailius žūsta žiemos laikotarpiu. Karpis tai ne tik svarbus akvakultūros objektas, tačiau reikšmingas ir mėgėjų žvejybai, ypač stambių ar rekordinių žuvų gaudymui principu „pagavai– paleidai“.
Karpiai Lietuvoje pradėti auginti VII–XVIII a. Vėliau buvo įrengiami karpių auginimo tvenkinių ūkiai, daugiausia Vilniaus krašte ir Žemaitijoje: Verkių, Trakų Vokės, Vasaknų, Bajorėlių Šilo-Pavėžupio, Kurtuvėnų dvaruose. Vienas žinomiausių karpių augintojų buvo grafas Steponas Pliateris–Zyberkas (1881-1943). Tarpukariu karpių mailius, siekiant pagerintų jų veislių savybes imta vežti iš Vakarų Europos šalių, daugiausia iš Čekijos ir Vokietijos, po II-jo Pasaulinio karo – iš Rusijos. Išvesta daug karpių veislių. Lietuvos Žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3D-133 BV veislinės atmainos karpis buvo pripažintas lietuviška karpių veisle „Šilavoto karpis“. Šios veislės BV veislinės atmainos veidrodinius karpius dabar augina dauguma šalies tvenkinių žuvininkystės ūkių. Pagrindinius lietuviškos karpių veislės kūrimo ir tyrimo darbus vykdė mokslininkai Juozas Bružinskas, Rima Gulbinaitė, Albertas Pečiukėnas, Šilavoto karpinių žuvų veislyno žuvininkai-specialistai Antanas Paukštė ir Tatjana Ratnikova. Šaltinis: http://laukarpis.lt/karpiu-iveisimo-mokslinis-pagrindimas/
== Paplitimas ==
| |||