Legenda byloja, kad LDK kunigaikštisLdk [[Vytautas Didysis]], grįždamas iš [[Žemaitija|Žemaitijos]] į [[Vilnius|Vilnių]], [[1414]] metais, radoradęs čia senosios lietuvių tikybos šventyklą, tačiau dokumentiškai tai nėra užfiksuota. Tiksliai galima pasakyti tai, kad Panevėžio vardas paminėtas [[1503]] metų [[rugsėjo 7]] d., kuomet Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius [[Aleksandras]] savo rašte [[Ramygalos bažnyčia|Ramygalos bažnyčios]] klebonui apie dovanojamas žemes tarp [[Nevėžis|Nevėžio]] ir [[Lėvuo|Lėvens]] upių pamini Panevėžio miesto vardą ([[Panevėžio dvaras|Panevėžio dvaro]] žemės, buvusios dešiniajame Nevėžio krante, perduodamos [[Ramygala|Ramygalos]] parapijai). Šiame sklype dešiniajame Nevėžio krante ([[1507]] m.) pastatyta bažnyčia, o šalia, kaip bažnytinė valda – smuklė, spirito varykla, pirtis. Taip ėmė kurtis [[Senasis Panevėžys]] (dabartinis Senamiestis). [[1548]] m. dvaro žemių patikros rašte, Nevėžio kairiajame krante jau minimas ir [[Naujamiestis (Panevėžys)|Naujasis miestas (dabartinis Naujamiestis)]]. Naujasis Panevėžys, priklausantis didžiojo kunigaikščio dvarui, įsikūrė kairiajame Nevėžio krante ir greitai pralenkė Senąjį.
Miestas pamažu įgavo vis didesnę reikšmę – [[1565]]–[[1566]] m. Lietuvoje vykstant administracinei reformai [[Panevėžio dvaras]] tapo [[Upytės pavietas|Upytės pavieto]] centru, o [[1568]] m. iš [[Krekenava|Krekenavos]] į Panevėžį atkeliamas pavieto [[teismas]]. [[1661]] m. Senasis Panevėžys gavo turgaus privilegiją. Nuo [[1780]] m. Senasis ir Naujasis Panevėžys ėmė jungtis, tais metais ėmė kurtis [[Mikolajavas]] (Mikolajevas) – gyvenvietė, pavadinta pagal jos savininką [[Mikalojus Tiškevičius|M. Tiškevičių]]. [[1791]]–[[1792]] m. tapo miestu (nors savivalda įvesta, bet nespėtai jai gauti privilegijos).
