Klaipėdos dramos teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 16:
=== Lietuvių trupė Klaipėdos teatre ===
Perkėlus į Klaipėdą lietuvių teatrą, kilo didelis vokietininkų pasipriešinimas. Aktoriams teko dirbti nepalankioje aplinkoje, bet tai nemažino jų ryžto. Vokiečių teatras nepasižymėjo aukštu meniniu lygiu, dėl to lietuvių [[trupė]] nesunkiai su jais konkuravo, tuo labiau kad ji greitai visokeriopai išaugo. [[1936]] m. teatras čia įkūrė vaidybos mokyklą, kuriai vadovavo J. Stanulis. Dėl nepalankių sąlygų ši mokykla didesnės reikšmės lietuvių teatrui neturėjo. Kad ir labai sunkiomis sąlygomis teatras išbuvo Klaipėdoje keturis sezonus – iki hitlerininkams ją užgrobiant ([[1939]] m. [[kovo 22|kovo 23]] d.). Į Klaipėdą persikėlė režisieriai [[Borisas Dauguvietis]], [[Antanas Sutkus (1892)|Antanas Sutkus]], vėliau [[Vladas Fedotas-Sipavičius|Vladas Sipaitis]]. Baigęs studijas [[Maskva|Maskvoje]], į Klaipėdą atvyko [[Romualdas Juknevičius]].
Pirmajai lietuvių aktorių trupei Klaipėdos teatre vadovavo J. Stanulis, veikė vaidybos studija. Trupę papildė dalis iširusio Kaune [[Jaunųjų teatras|Jaunųjų teatro]] aktorių. Spektaklius kūrė režisieriai B. Dauguvietis (H. Zudermano „Tėviškė“, P. Vaičiūno „Sulaužyta priesaika“), A. Sutkus (K. Inčiūros „Vincas Kudirka“, Vydūno „Vėtra“ ir kt.), V. Sipaitis (P. Vaičiūno „Aukso gromata” ir kt.), [[Ipolitas Tvirbutas]] (A. Kitsbergo „Vilkatė“, O. Indigo „Žmogus po tiltu“); taip pat [[Juozas Stanulis]] (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“, „Varpų giesmė“, K. Binkio „Atžalynas“ ir kt.). Režisieriui R. Juknevičiui [[1936]] m. pastačius H. Heyermanso „Viltį“, apie teatrą buvo prabilta kaip apie neeilinį ir pralenkiantį savo pažangumu [[Kauno valstybės teatras|Kauno valstybės teatrą]]. [[1939]] m. pavasarį gastrolių [[Žemaitija|Žemaitijoje]] metu teatrą pasiekė žinia, kad hitlerinė Vokietija užgrobė Klaipėdą. Teatras ir jo personalas liko be namų. Netekęs viso savo turto, teatras grįžo į [[Šiauliai|Šiaulius]].
| |||