Havajai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 52:
Havajų salynas labai izoliuotas, t. y. nuo artimiausio žemyno labiau nutolusi tik [[Velykų sala]].
 
Havajų salyną sudaro aštuoniolika salų ir [[Atolas|atolų]], nusidriekusių apie 2400  km iš šiaurės vakarų į pietryčius. Aštuonios salos vadinamos „pagrindinėmis“ arba „didžiosiomis“ salomis. Tai (š. v.  – p. r. kryptimi) [[Niihau]], [[Kauai]], [[Oahu]], [[Molokai]], [[Lanai]], [[KahoolaveKahoolavė]], [[Maui]], [[Havajai (sala)|Havajai]] (pastaroji, siekiant išvengti salos ir salyno sutapatinimo, vadinama Didžiąja sala).
 
Visas Havajų salas suformavo [[Ugnikalnis|ugnikalniai]], iškilę [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] [[tektoninė plokštė|tektoninėje plokštėje]] ties [[Karštasis taškas|karštuoju tašku]]. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė slenka į šiaurės vakarus, o karštasis taškas lieka toje pačioje vietoje, labiau į šiaurės vakarus nutolusios salos yra „ramesnės“, t. y. jų ugnikalniai nebeaktyvūs. Paskutinis išsiveržimas už Didžiosios salos ribų vyko XVIII amžiuje ([[Haleakala]] Maui saloje). Užtat pietryčiuose esančioje Didžiojoje saloje veikia aktyvūs [[Mauna Loa]], [[Kilauea]] vulkanai, o dar labiau į pietus vandenyno gelmėje kyla naujas [[Loihi]] ugnikalnis.
 
Didžioji sala, kurią suformavo penki ugnikalniai, yra antroji pagal aukštį sala planetoje (Mauna Kea  – 4205  m; aukščiausias salų taškas  – Puncak Jaya [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naujojoje Gvinėjoje]], 4884  m.
 
== Ekonomika ==