'''Valteris fon Reichenau''' ({{de|Walther von Reichenau}}, g. [[1884]] m. [[spalio 8]] d. [[Karlsrūjė]]je – [[1942]] m. [[sausio 17]] d. [[Lvovas|Lvove]]) – [[Vokietija|vokiečių]] karinis veikėjas, [[Vermachtas|Vermachto]] [[feldmaršalas]] ([[1940]] m.).{{šaltinis|{{VLE|XIIIXIX|679||von Reichenau Walther (Valteris fon Reichenau)}}}}
== Biografija ==
Gimė Prūsijos turtingoje [[artilerija|artilerijos]] generolo E. A. Reichenau turtingoje šeimoje. 1903 m. pradėjo [[fanenjunkeris|fanenjukerio]] karo tarnybą [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] 1-ajame gvardijos artilerijos pulke. 1904 m. rugpjūtį pakeltas į leitenantus. 1912 m. pakeltas į [[oberleitenantas|oberleitanto]] pareigas. 1914 m. įstojo į Prūsijos karo akademiją. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] tarnavo 1-ojo gvardijos artilerijos pulko štabo adjutantu. Dalyvavo [[Vakarų frontas (Pirmasis pasaulinis karas)|Vakarų fronto kovose]]. 1914 m. pakeltas į kapitonus. 1915 m. perkeltas į Generalinį štabą, vėliau tarnavo 47-osios rezervo divizijos ir 7-osios kavalerijos divizijos štabuose. Po karo liko tarnauti [[Reichsveras|Reichsvere]]. 1923 m. pakeltas į majorus, o 1929 m. į pulkininkus leitenantus. Nuo 1930 m. tarnavo 1-osios divizijos štabo viršininku. Divizijai vadovavęs generolas W. fon Blombergas pristatė V. fon Reichenau [[Adolfas Hitleris|A. Hitleriui]]. Labai rėmė [[Fiureris|fiurerį]], buvo laikomas vienu jo favoritų. 1932 m. pakeltas į pulkininkus ir paskirtas Karaliaučiaus karo apygardos vadu. Nuo 1933 m. vadovavo Karo ministerijos biurui. 1934 m. vasarį pakeltas į generolo majoro pareigas. Pareikalavo [[Ilgųjų peilių naktis|nacių vadovybės sunaikinti SA vadus]], jei naciai nori, kad kariuomenė paremtų jų valdžią. 1935 m. pakeltas į generolo leitenanto, o 1936 m. spalį į [[artilerijos generolas|artilerijos generolo]] pareigas. Nuo 1938 m. vasario vadovavo 4-ajai armijų grupei, kuri 1938 m. spalį užėmė [[SudetaiSudetų kraštas|SudetusSudetų kraštą]], o 1939 m. kovą [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], [[Įsiveržimas į Lenkiją|įsiveržimo į Lenkiją]] metu, vadovavo 10 armijai, kuri užėmė [[Varšuva|Varšuvą]]. Nuo 1939 m. spalio vadovavo 1940 m. į [[Belgija|Belgiją]] ir [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūziją]] įsiveržusiai 6-ajai armijai. [[1940]] m. [[liepos 19]] d. jam, kaip ir dar 11 [[Vermachtas|Vermachto]] aukščiausio rango generolų, buvo suteiktas feldmaršalo laipsnis už jų veiksmus žaibiškai nugalint Prancūziją. 1941 m. birželį vadovavo 6-ajai armijai, [[Barbarosos operacija|sėkmingai puolusiai Ukrainoje]], bet tų pačių metų lapkritį patyrusiai daug pralaimėjimų. Rėmė [[SS]] [[Einsatzgruppen|baudžiamųjų būrių]] veiklą. Nuo 1941 m. gruodžio 1 d. – ''armijų grupės Pietūs'' vadas. 1942 m. sausio 14 d. patyrė [[insultas|insultą]]. Sausio 17 d. skrydžio iš [[Poltava|Poltavos]] į Vokietiją metu, V. fon Reichenau skraidinęs lėktuvas sudužo besileisdamas [[Lvovas|Lvove]] ir jis mirė. Palaidotas [[Berlynas|Berlyno]] Invalidų kapinėse.
