Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
S (Atmestas 90.142.227.68 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vilensija keitimas))
 
== Organizacija ==
Iki [[XV a.]] dar kiekvienas bajoras turėjo savo [[kariauna|kariauną]]. Jos svarbiausia dalis buvo raiteliai, pėstininkų reikšmė buvo mažesnė. Vienas raitas bajoras ir jį aptarnaujantys 4-7 kariai (pažas, ginklanešys, keli pėsti ar [[Raitieji lankininkai|raiti lankininkai]]) sudarė pagrindinį padalinį – ietį, 20-25 ietys – [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavą]], kelios vėliavos – kariauną. Lietuvių kariauną pirmą kartą paminėjo [[Henrikas Latvis]] savo kronikoje aprašydamas lietuvių kunigaikščio [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] [[1205]] m. žygį į vokiečių užvaldytą [[Livonija|Livoniją]]. XIII a. susikūrus Lietuvos valstybei kariaunos sudarė kariuomenės smogiamąją jėgą, mokančią kovoti raitųjų rikiuotėje. LDK, kaip ir kitų Europos šalių kariauninkų palikuonys sudarė žymią tarnybinių bajorų dalį.
 
Kariuomenė buvo organizuota karo prievolės pagrindu, tačiau karys turėjo pats įsigyti jam pagal luomą priderančią ginkluotę. Kariuomenės struktūra buvo panaši, kaip ir [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]]. Kariuomenės pagrindą sudarė bajorai raiteliai. Kiekvienas jų turėjo atsivesti sau pavaldžių valstiečių ir tarnų pėstininkų būrį. Nuo [[XVI a.]] į kariuomenę buvo šaukiami visi vyrai, turintys žemės. Neturtingieji į kariuomenę stoti neprivalėjo, bet turėjo mokėti specialų mokestį, hiberną arba kvartą.
41 420

pakeitimų