Klaipėdos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

68 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Kariaudamas su [[LDK]], Vokiečių ordinas [[Prūsija|Prūsijoje]] siekė kontroliuoti Klaipėdos pilį tiesiogiai, todėl [[1328]] m. jis perėmė anksčiau Livonijos ordinui priklausiusias Klaipėdos apylinkes. [[1392]] m. Ordinas privertė atiduoti savo žemių trečdalį ir Kuršo vyskupą, tuo būdu tapdamas vieninteliu žemių aplink Klaipėdą savininku. Iki XV a. antrosios pusės Klaipėda buvo vystoma tik kaip strateginė vieta, nuolat tobulinant pilies gynybinius pajėgumus. Gyventojų skaičius mieste iki XVI amžiaus buvo labai menkas, prekyba beveik nesivystė, todėl Klaipėda, nors ir turėjo palankias išeities pozicijas (pvz., Liubeko miesto teises), netapo [[Hanza|Hanzos sąjungos]] nare.
 
[[1413]] m. arbitratorius Benediktas Makra nusprendė, kad Klaipėda turi priklausyti Lietuvai<ref> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 27. </ref>, tačiau galiausiai Klaipėda ir juosta palei Nemuną (vėliau tapusi [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštu]]) buvo priskirta Ordinui. [[1422]] m. [[Melno taika]] baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuris trumpam atsinaujino tik [[Trylikos metų karas|Trylikos metų karo]] metu, kai [[1457]] m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos, vadovaujamos [[Jonas Kęsgaila|Jono Kęsgailos]]<ref> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 28. </ref>. Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. [[1475]] m. suteikus miestui Kulmo teises, jau [[1500]] m. Klaipėdoje gyveno 25 miestiečių šeimos, buvo kelios karčemos, tikriausiai veikė katalikų maldos namai.
 
== Klaipėda Prūsijos kunigaikštystėje==
* Gerhard Willoweit, ''Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets'', Bd. 1-2, Marburg/Lahn, 1969
* [[Vygantas Vareikis]], ''Klaipėda XX amžiuje'', Klaipėda, 1993
* Vygantas Vareikis, 99 Klaipėdos miestos istorijos, Klaipėda, 2009.
* [[Jonas Tatoris]], ''Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų'', Vilnius, 1994
* [[Vasilijus Safronovas]], ''Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai'', Klaipėda, 2002
* [[Vladas Žulkus]], ''Viduramžių Klaipėda'', Vilnius, 2002
 
== NuorodosNuorodo ==
* [http://www.klavb.lt/istorijakl2 Trumpa Klaipėdos istorija]
* [http://www.online-ofb.de/memelland Klaipėdos krašto genealogija] {{de-icon}}
Anoniminis naudotojas