|
laaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaallllllllllllllllllaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
[[Vaizdas:Vilnius University.Observatory.jpg|thumb|right|250px|Senoji Vilniaus universiteto astronomijos observatorija]]
[[Va
XIX amžiuje observatorijoje labiausiai nusipelnė [[Janas Sniadeckis]] (1756–1830), vadovavęs [[1807]]–[[1825]] metais ir [[Petras Slavinskis]] (1795–1881), vadovavęs [[1825]]–[[1843]] m. Tuo metu ir toliau buvo vykdomi panašūs tyrimai, vėliau pradėti fotometriniai tyrimai. [[1864]] m. joje buvo įrengtas antrasis pasaulyje (po Didžiosios Britanijos) fotoheliografas ir suorganizuota pirmoji pasaulyje nuolatinė fotografinė Saulės tarnyba.<ref>TARASONIS, Vytautas. ''Fizika: vadovėlis XI–XII klasei .'' Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 288 p. ISBN 5-420-00253-1.</ref> [[1876]] metais observatorijoje kilo gaisras, kuris ją smarkiai suniokojo ir po penkerių metų observatorija buvo uždaryta. Vertingi duomenys, leidiniai ir aparatūra buvo perkelta įvairioms Rusijos įstaigoms.
Astronomija Lietuvoje atsigavo tik tarpukario metais, kuomet lenkų okupuotame Vilniuje, Čiurlionio gatvėje buvo išskirtas sklypas ir pastatyti keli bokšteliai. Observatorijai 1922-1941 metais vadovavo lenkų astronomas ir matematikas [[Vladislavas Dzievulskis]]. Po Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai buvo nuspręsta Vilniaus ir Kauno universitetų observatorijas sujungti į vieną, bet prasidėjęs karas sutrukdė. Vėliau, 48 cm teleskopas buvo perkeltas į Simeizo observatoriją Kryme ([[Ukraina]]), o po to – į geresnių astroklimatinių sąlygų vietą – [[Maidanako astronomijos observatorija|Maidanako observatoriją]]. Pastačius [[Molėtų astronomijos observatorija|Molėtų astronomijos observatoriją]], į ją buvo perkeltas 63 cm skersmens teleskopas.
== Prietaisai ==
Observatorijai priklauso keturi teleskopai:<br />
63 cm skersmens Kasegreno tipo teleskopas (Molėtų observatorija);<br />
48 cm skersmens Kasegreno tipo teleskopas (Samarkando universiteto observatorija, [[Uzbekistanas]]);<br />
28сm skersmens pusiaujinės montuotės tipo teleskopas, turintis kompiuterizuotą valdymą (VU astronomijos observatorijos rytiniame bokštelyje);<br />
16 cm astrografas, turintis pusiaujinę vokišką montuotę (VU astronomijos observatorijos vakariniame bokštelyje)
== Mokslas ir vykdomi tyrimai ==
Observatorija bendradarbiauja su kitomis Europos observatorijomis. Atliekami plataus masto [[Žvaigždė|žvaigždžių]] populiacijų, spiečių fotometriniai tyrimai, cheminės sudėties ir evoliucijos tyrimai, žvaigždžių atmosferų ir jose vykstančių procesų modeliavimas. Itin daug nuveikta tiriant artimų [[Galaktika|galaktikų]] – [[Andromedos galaktika|Andromedos galaktikos]] ('''M31'''), bei [[trikampio galaktika|Trikampio galaktikos]] ('''M33''') – žvaigždes ir jų grupes.
Kartu su [[vilniaus universitetas|Vilniaus Universitetu]] vykdomos visų pakopų astronomijos studijos, dėstomi dalykai, apimantys visą astronomiją nuo [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] parametrų iki [[Visata|Visatos]] sandaros modelių.
Observatorijai vadovavo [[Bernardas Kodatis]] (1941–1944), [[Paulius Slavėnas]] (1944–1952 и 1956–1969), [[Borisas Voronkovas]] (1952–1956), [[Alfonsas Misiukas-Misiūnas]] (1969–1978), [[Romualdas Kalytis]] (1978–1992), [[Jokūbas Sūdžius]] (1992–2008), [[Vladas Vansevičius]] (nuo 2008).
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [http://www.astro.ff.vu.lt/ Oficiali svetainė]
{{Vilniaus universitetas}}
{{astro-stub}}
[[Kategorija:Vilniaus universitetas]]
[[Kategorija:Vilniaus pastatai]]
[[Kategorija:Lietuvos astronomijos observatorijos]]
| 