[[Vaizdas:Vilnius University.Observatory.jpg|thumb|right|250px|Senoji Vilniaus universiteto astronomijos observatorija]]
[[Va
[[Vaizdas:Telescope by John Dollond in VULibrary.JPG|thumb|right|250px|XVIII a. John’o Dollond’o [[Londonas|Londone]] pagamintas keturių colių teleskopas. ([[Vilniaus universiteto biblioteka|Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė]])]]
'''Vilniaus universiteto astronomijos observatorija''' – seniausia Rytų [[Europa|Europoje]] ir ketvirtoji pasaulyje [[astronomijos observatorija]]. [[1753]] metais įkurta [[Astronomas|astronomo]] ir [[matematika|matematiko]] [[Tomas Žebrauskas|Tomo Žebrausko]] iniciatyva su jos rėmėjos Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama.
== Istorija ==
Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] vyriausias kariuomenės vadas [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolas Radvila]]. Tai buvo 13,5 cm [[reflektorius]]. Kitą, 10 cm skersmens [[reflektorius|reflektorių]], padovanojo Vilniaus vyskupas [[Juozapas Sapiega]]. Apie Žebrausko astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. Observatorijai jis vadovavo [[1753]] - [[1758]] metais.
Vilniaus universiteto observatorija suklestėjo, kai jai pradėjo vadovauti [[Martynas Počobutas]] (nuo [[1764]] iki [[1807]]) – matematikas ir astronomas, [[Paryžius|Paryžiaus]] mokslų akademijos narys korespondentas, [[Londonas|Londono]] karališkosios mokslo draugijos narys, [[Vilnius|Vilniaus]] universiteto rektorius ([[1780]]–[[1799]]). Jis dėjo visas pastangas, kad oservatorija būtų aprūpinta moderniais prietaisais. [[1777]] m. buvo įsigytas Ramsdeno pasažinis instrumentas bei sieninis dienovidinis kvadrantas. Įsigytiems instrumentams įrengti reikėjo naujų patalpų. Todėl [[1782]]–[[1788]] m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą buvo pastatytas pietinis observatorijos priestatas. Klasikinė jo konstrukcija turėjo du stebėjimų bokštelius ir tvirtą smiltainio sieną dienovidinio plokštumoje. Ši siena dalijo patalpas į dvi dalis. Su šiuo prietaisu Počobutas stebėjo [[planeta]]s, [[kometa]]s, [[asteroidas|asteroidus]], Saulės ir Mėnulio užtemimus. Jo atliktų tyrimų duomenys buvo labai vertingi. Vėliau juos naudojo kitų Europos observatorijų astronomai.
XIX amžiuje observatorijoje labiausiai nusipelnė [[Janas Sniadeckis]] (1756–1830), vadovavęs [[1807]]–[[1825]] metais ir [[Petras Slavinskis]] (1795–1881), vadovavęs [[1825]]–[[1843]] m. Tuo metu ir toliau buvo vykdomi panašūs tyrimai, vėliau pradėti fotometriniai tyrimai. [[1864]] m. joje buvo įrengtas antrasis pasaulyje (po Didžiosios Britanijos) fotoheliografas ir suorganizuota pirmoji pasaulyje nuolatinė fotografinė Saulės tarnyba.<ref>TARASONIS, Vytautas. ''Fizika: vadovėlis XI–XII klasei .'' Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 288 p. ISBN 5-420-00253-1.</ref> [[1876]] metais observatorijoje kilo gaisras, kuris ją smarkiai suniokojo ir po penkerių metų observatorija buvo uždaryta. Vertingi duomenys, leidiniai ir aparatūra buvo perkelta įvairioms Rusijos įstaigoms.
