Vienos kongresas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puidoks (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 3:
 
== Istorija ==
[[Prancūzija]]i pralaimėjus karą su sąjungininkaissudais, [[Europa|Europos]] valdovai [[1814]] m. [[Rugsėjis|rugsėjį]] suvažiavo į [[Viena|Vieną]]. [[Austrija|Austrijoje]] prasidėjusio Vienos kongreso pagrindinis tikslas buvo išspręsti pokario Europos sutvarkymo klausimus. Į kongresą atvyko 216 sudziu visų Europos valstybių atstovų, kurių gretose buvo du [[Imperatorius|imperatoriai]], keturi [[Karalius|karaliai]] ir daug garsių [[Politika|politikos]] veikėjų. Nors Vienoje buvo susirinkę visi valstybių atstovai, lemiamą žodį turėjo tik [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]], [[Prūsija|Prūsijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[Austrijos imperija|Austrijos]] bei [[Prancūzija|Prancūzijos]] atstovai. Kongreso dalyviams kiekvieną dieną buvo rengiami pokyliai, spektakliai bei medžioklės, dėl to jis pramintas „šokančiu kongresu“.
 
Kongrese išryškėjo karą laimėjusių valstybių norai. Rusija norėjo gauti [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]] ir sustiprinti Prūsijos valstybę kaip sąjungininkę. Austrija siekė įsitvirtinti [[Italija|Italijoje]] ir neleisti Prūsijai plėsti savo įtakos [[Vokiečiai|vokiečių]] žemėse. Prūsija tikėjosi prisijungti [[Saksonija|Saksoniją]] ir vokiečių žemėse užimti vyraujančias pozicijas. [[Prancūzai]] ketino išsaugoti ikirevoliucines [[Šalis|šalies]] ribas ir neprarasti savo vaidmens. Jungtinei Karalystei rūpėjo laikytis jėgų pusiausvyros [[Europa|Europoje]], neleidžiant įsiviešpatauti kitoms valstybėms. Buvo susiginčyta dėl Saksonijos likimo. [[Prūsija|Prūsijos]] norams ryžtingai pasipriešino Austrija ir Prancūzija, tačiau nesutarimus atvėsino žinia apie [[Napoleonas|Napoleono]] pabėgimą iš [[Elbos sala|Elbos salos]].