18:25, 26 spalio 2017 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S Atmestas 78.61.230.14 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Dirgela keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		21:42, 3 lapkričio 2017 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 15: \| Pastaba = Žemėlapyje pažymėta rusva spalva }} '''Aukštaitija''' – dudidžiausias ~~iš 5 (etninės)~~etnokultūrinis Lietuvos ~~etnokultūrinių regionų (mezoregionų), t~~regionas. ~~y. Rytų~~ Aukštaitija ir vad. Vakarų Aukštaitija (pirmojo administracinį kultūrinį centrą šiuo metu siūloma formuoti [[Utena\|Utenoje]], o antrojo – [[Panevėžys\|Panevėžyje]])<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter/dba_intra.W3_VIEWER.ViewDoc?p_int_tekst_id=33493&p_int_tv_id=2231&p_org=0</ref>. Ši „dialektologinė“ Aukštaitija, arba Aukštaitija plačiąja prasme itin turtingapasižymi tarmių, tradicinių papročių, tradicinės architektūros, gyvensenos ir kt. istorinio etnokultūrinio paveldo įvairove. Joje iš dalies išlikęs kai kurių sen. [[baltai\|baltų]] etninių darinių (Dainavos, Sėlos, Žemgalos ir kt.) etnokultūrinis palikimas. [[Vaizdas:Aukstaitijosherbas.PNG\|thumb\|~~Baltasis~~2006 m. patvirtintas Aukštaitijos herbas]]▼ Taip pat tai yra istorinė etnografinė ir kartu etninės Lietuvos subetninė sritis (iš esmės tapati Etninės kultūros globos tarybos prie [[wikt:LR\|LR]] Seimo Lietuvoje išskirtam Rytų Lietuvos (planavimo) makroregionui<ref> http://www3.lrs.lt/pls/inter/dba_intra.W3_VIEWER.ViewDoc?p_int_tekst_id=33493&p_int_tv_id=2231&p_org=0</ref>, t. y. vad. rytų ir pietų aukštaičių tarmių arealui). [[Vaizdas:aukstaitijaflag.gif\|thumb\|2006 m. patvirtinta Aukštaitijos vėliava]]▼ ▲[[Vaizdas:Aukstaitijosherbas.PNG\|thumb\|Baltasis Aukštaitijos herbas]] ~~[[Vaizdas:Aukstaitija.gif\|thumb\|Pilkasis Aukštaitijos herbas]]~~ ▲[[Vaizdas:aukstaitijaflag.gif\|thumb\|Aukštaitijos vėliava]] == Istorija == 1322 m., Gedimino taikos sutartyje su Livonijos ordinu, „terra ''Eustoythen''“ minima šalia kitų kunigaikščio žemių, įtrauktų į sutartį. Kaip ''Austechia, terra regis Lethowie'' (Aukštaitija, lietuvių karaliaus žemė) ji minima [[Prūsijos žemės kronika\|Prūsijos žemės kronikoje]], parašytoje apie 1326 m.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7039&p_k=1&p_d=95434 LR Seimas] Informacija apie Lietuvos etnografinius regionus</ref> Aukštaičių vardas (Ousteyten) pirmąkart paminėtas [[1323]] metų spalio 2 d. [[Gediminas\|Gedimino]] taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos bei Estijos ponais, vyskupais, danų karaliaus vietininku Estijoje (danai valdė šiaurės Estiją 1219–1346 m.) ir Rygos miestiečių atstovais. === „Aukštaičių“ sąvoka === eilutė 37 ⟶ 35: Iki XIX a. II pusės dab. Rytų Aukštaitijos ir [[Dzūkija\|Dzūkijos]] etnokultūriniai regionai bei dabartinėse Latvijoje, [[Baltarusija\|Baltarusijoje]] ir Lenkijoje atsidūrusios šių regionų dalys (įskaitant [[Gervėčių kraštas\|Gervėčių]], [[Apsas\|Apso]], [[Pelesa\|Pelesos]], [[Punskas\|Punsko]] ir kt. iki šiol nenutautusias lietuviškas apylinkes) sudarė vieną nedalomą etnokultūrinį vienetą (iki XVI ar XVII a. patys senojo ''Aukštaičių'' krašto gyventojai šiaurinėje jo dalyje dar išskirdavo vad. „Užnerio Lietuvą“). Kurį laiką (bent iki XIII a. pab.) visa ar beveik visa senoji etnokultūrinė Aukštaitija galėjo sudaryti atskirą LDK administracinį vienetą – vad. Vilniaus, arba [[Lietuvos kunigaikštystė\|Lietuvos kunigaikštystę]], kurios centras ([[Vilnius]]; iki XIII a. vidurio (?) – tikriausiai [[Kernavė]]) kartu buvo ir visos LDK sostinė. Ši „politinė“ Aukštaitija pirmą kartą paminėta [[Petras Dusburgietis\|Petro Dusburgiečio]] apie 1326 m. rašytoje ''Prūsijos žemės kronikoje'', pasakojant apie [[1294]]–[[1300]] m. įvykius; minima ''Austechiam terram regis Lethowie'' („užpuolė Aukštaitija (aukštaičius?) Lietuvos karaliaus žemę“), kur sudegintas ano meto lietuviams šventas Romainių (?) lot. „Romene“<ref>http://books.google.lt/books?id=YX8OAAAAYAAJ&pg=PA159&dq=Austechia,+terra+regis+Lethowie&hl=lt&sa=X&ei=FGHvUpzwMMPnywO8_IKoDw&ved=0CEsQ6AEwBQ#v=onepage&q=Austechia%2C%20terra%20regis%20Lethowie&f=false</ref> kaimas. 1322 m., Gedimino taikos sutartyje su Livonijos ordinu, „terra ''Eustoythen''“minima šalia kitų kunigaikščio žemių, įtrauktų į sutartį. Lietuvos kunigaikštystės šiaurvakarinė administracinė riba iš pradžių tikriausiai ėjo [[Šventoji\|Šventosios upe]] ir Neries žemupiu (t. y. sutapo su Rytų Lietuvos pilkapių kultūros vakarine riba), o nuo Algirdo laikų (?) – šiek tiek vakariau Šventosios žemupio bei vidurupio (taip manyti leidžia [[1413]] m. buv. [[Trakų kunigaikštystė]]s pagrindu sudarytos Trakų vaivadijos teritorijos konfigūracija); Lietuvos kunigaikštystės pietvakarinė administracinė riba greičiausiai nuo XIII a. pab. buvo Neries tėkmė tarp Šventosios ir Vokės įtakų, [[Vokė\|Vokės upė]] ir dabartinius pietų bei rytų aukštaičių dialektologinius arealus skirianti linija (tikėtina, kad pirminė, t. y. dar siekusi Nemuno vidurupį [[Lietuvos kunigaikštystė]] į mažesnę Lietuvos ir naują Trakų kunigaikštystes buvo padalyta [[Vytenis\|Vytenio]] valdymo pradžioje, tada LDK submonarchui Gediminui įsikūrus naujai pastatytoje [[Senieji Trakai\|Senųjų Trakų pilyje]]). == ~~Kalba~~Geografija == Aukštaitija apima šiaurės rytų Lietuvą, jai kartais priskiriama ir nedidelė [[Latvija\|Latvijos]] ir [[Baltarusija\|Baltarusijos]] teritorijos dalis. Didžiausias miestas, kartais laikomas Aukštaitijos sostine, yra [[Panevėžys]], kuriame gyvena virš 100 000 gyventojų. Didžiausi miestai (su daugiau nei 20 000 gyventojų, pagal dydį) yra: [[Panevėžys]] – 119 749 [[Jonava]] – 34 954 [[Utena]] – 33 860 [[Kėdainiai]] – 32 048 [[Visaginas]] – 29 554 (šis miestas pastatytas tarybiniais laikais, jo gyventojų didžioji dalis yra rusai, dėl to jis etnografinio regiono dalimi yra tik geografiškai) [[Ukmergė]] – 28 759 *[[Radviliškis]] – 20 339 Regione gausu ežerų, ypač rytinėje dalyje. == Kalba == === Ryšys su lietuvių kalba ===

Aukštaitija: Skirtumas tarp puslapio versijų