Kanklės: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kanklės''' – tradicinis, styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, gnaibomasis [[chordofonas]], daugiastygė [[citra]] su trapecijos formos rezonatoriumi. Drauge su [[latviai|latvų]] [[kuoklės]], [[lyviai|lyvių]] kandla, [[estai|estų]] kanele, [[suomiai|suomių]] bei [[karelai|karelų]] kantele ir [[rusai|rusų]] [[guslės|guslėmis]] įeina į Baltijos sritims būdingų ir giminingų instrumentų šeimą, bendrasis jų pavadinimas – [[Baltijos psalteriumas]].

 

Tradicinių kanklių korpusas išskobtas iš lapuočių medienos, trapeciškas, su žvaigždutės pavidalo išpjova arba su apskritimu (kartais keliais) iš skylučių.<ref> [[Romualdas Apanavičius]]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], IV t.</ref> Dangtis dažniausiai daromas iš [[eglė]]s. Išilgai korpuso dažniausiai ištempta 5-12 stygų. Šiaurės rytų [[aukštaičiai|aukštaičių]] kanklės – luotelio, karsto, dažniausiai šešiabriaunio pavidalo, drūtgalys truputį įstrižas, aukštesnis už plonąjį galą, turi 5-7 stygas. Vakarų aukštaičių ir [[žemaičiai|žemaičių]] kanklės plokščios, drūtgalys įstrižas, turi 9-12, kartais ir daugiau stygų. Šiaurės vakarų Žemaitijoje kanklės daromos suapvalintu arba spirale užsuktu drūtgaliu. Suvalkijoje tokių kanklių plonasis galas labai platus ir apvalus, jos turi 9-12, kartais 13 stygų. Istorijos šaltiniuose minimos ir 7-9 stygų [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kanklės. Senoviškiausios aukštaičių ir žemaičių kanklės dažytos juodai, naujoviškesnės suvalkiečių dažytos juodais ir rudais dažais. Dabar vartojamos [[plienas|plieninės]] stygos, anksčiau – iš sausgyslių.