Kartenos piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Legenda byloja, kad prie Kartenos ant kalno stovėjusi didelė [[pilis]], kurią valdė [[žemaičiai|žemaičių]] [[karalius]].<ref>Edmund Veckenstedt. Mythai, pasakos ir legendos Žiamaiczių. – Plymouth, 1897</ref> Ją ne kartą puolė [[rusai]] ir [[švedai]]. Esą, kartą žemaičių pulti vienu metu atskubėjo abi – švedų ir rusų kariuomenės. Nesutardami, kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, jie Minijos slėnyje susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas vingyje įsiplieskusį mūšį, žemaičių vadas sušukęs savo pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenaa!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko ši vietovė vadinama ''Kartena''. <ref> [[Julius Kanarskas]]. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – [Vilnius]. – T. 1(2) (2002/05). – P. 194–220</ref>

 

 

Piliakalnis smarkiai apgadintas jį ariant bei [[1915]] m. kareiviams išsikasus jame apkasus. Vėliau didįjį piliakalnio pylimą apardė urvus kasdami žvėrys ir jų gaudytojai. Dėl to pylimo rytinis galas erodavo ir nuslinko. [[1995]] m. Kultūros vertybių apsaugos departamento lėšomis pylimo erozija likviduota. [[2012]] m. [[Salantų regioninis parkas|Salantų regioninio parko]] direkcijos iniciatyva piliakalnis sutvarkytas: iškirsti želdiniai, įrengti takai, laiptai, apžvalgos ir poilsio aikštelės, informaciniai stendai ir ženklai.