Daugavgryvos tvirtovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

[[1205]] m. šioje vietoje [[Cistersų ordinas|cistersų ordino]] vienuoliai įkūrė pirmąją gyvenvietę. Vienas pirmųjų naujojo [[vienuolynas|vienuolyno]] vadovų tapo Rygos [[vyskupas|vyskupo]] Alberto brolis Ditrichas, o po [[1210]] m., bet prieš [[1220]] m. – grafas Lippe Bernhard II. [[1228]] m. latvių genčių sukilimo metu vienuolynas ir kapai buvo visiškai sunaikinti. Vienuoliai atstatė savo būstinę, o [[1305]] m. pardavė jį [[Kalavijuočių ordinas|kalavijuočių ordinui]], kuris šioje vietoje pradėjo ''Dünamünde'' tvirtovės statybas.

 

 

[[1561]] m., po [[Septynerių metų Šiaurės karas|Septynerių metų karo]] Daugavgira bei visa [[Livonija]] buvo prijungta prie [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]]. [[1582]] m. [[Steponas Batoras]] įsakė pastatyti įtvirtinimus. [[Lenkijos-Švedijos karas (1600-1611)|Lenkijos-Švedijos karo]] metu, [[1608]] m. liepos mėn. po apgulties tvitrtovė pasidavė [[Švedija|Švedijos]] grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamai armijai. [[1609]] m., nors 250 švedų karių gynė tvirtovę, [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]] grąžino tvirtovę Respublikai. [[1617]] švedai nesėkmingai bandė atgauti tvirtovę. Tai pavyko [[1622]] m. [[Gustavas II Adolfas|Gustavui Adolfui]], kuris įsakė tvirtovę perstatyti. Olandiško stiliaus tvirtovę [[1641]] m. suprojektavo generolas Rothenburg. Nuo [[1680]] m. švedai pradėjo vadinti tvirtovę ''Neumünde''.

[[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu tvirtovę užėmė rusai, kurie ją visiškai perstatė. Čia [[1742]] m. buvo įkalinta [[regentas|regentė]] [[Ana Leopoldovna]], jos vyras Antonas Ulrichas fon Braunšvaigas ir jos sūnus, būsimas [[caras]] [[Ivanas VI]]. [[1775]] m. vietos [[Liuteronybė|liuteronų]] [[bažnyčia]] buvo perstatyta į [[stačiatikybė|stačiatikių]] [[cerkvė|cerkvę]].

 

 

 

[[Kategorija:Latvijos istorija]]