Daugavgryvos tvirtovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

19 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Ed1974LT pervadino puslapį Daugavgrivos tvirtovė į Daugavgryvos tvirtovė: žr. aptarimą)
S
[[Vaizdas:Ustdvinsk.jpg|thumb|400px|DaugavgrivosDaugavgryvos tvirtovės apgultis, [[XVIII amžius|XVIII a.]]]]
'''DaugavgrivosDaugavgryvos tvirtovė''' ([[latvių kalba|lat.]] ''Daugavgrīva'' 'Dauguvos žiotys', [[vokiečių kalba|vok.]] ''Dünamünde'', [[rusų kalba|rus.]] ''Усть-Двинск'', [[lenkų kalba|lenk.]] ''Dyjament'') – prie [[Dauguva|Dauguvos]] upės žiočių pastatyta tvirtovė, apsauganti [[Latvija|Latvijos]] sostinę [[Ryga|Rygą]] iš [[Baltijos jūra|jūros]] pusės. Nuo [[1959]] m. – Rygos miesto rajonas.
 
[[1205]] m. šioje vietoje [[Cistersų ordinas|cistersų ordino]] vienuoliai įkūrė pirmąją gyvenvietę. Vienas pirmųjų naujojo [[vienuolynas|vienuolyno]] vadovų tapo Rygos [[vyskupas|vyskupo]] Alberto brolis Ditrichas, o po [[1210]] m., bet prieš [[1220]] m. – grafas Lippe Bernhard II. [[1228]] m. latvių genčių sukilimo metu vienuolynas ir kapai buvo visiškai sunaikinti. Vienuoliai atstatė savo būstinę, o [[1305]] m. pardavė jį [[Kalavijuočių ordinas|kalavijuočių ordinui]], kuris šioje vietoje pradėjo ''Dünamünde'' tvirtovės statybas.
 
[[1329]] m. kalavijuočių pilį perėmė Rygos miesto gyventojai, tačiau [[1435]] m. turėjo grąžinti DaugavgrivosDaugavgryvos tvirtovę ordinui. [[1481]] m. kalavijuočiai, norėdami sunaikinti Rygos prekybą, ištempė geležinė grandinę tarp Dauguvos krantų, neįleisdami laivų iš/į Rygą. Reaguodami į tai, miestelėnai užėmė ir sunaikino tvirtovę. Riteriai ją atstatė po 8 metų.
 
[[1561]] m., po [[Septynerių metų Šiaurės karas|Septynerių metų karo]] Daugavgira bei visa [[Livonija]] buvo prijungta prie [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]]. [[1582]] m. [[Steponas Batoras]] įsakė pastatyti įtvirtinimus. [[Lenkijos-Švedijos karas (1600-1611)|Lenkijos-Švedijos karo]] metu, [[1608]] m. liepos mėn. po apgulties tvitrtovė pasidavė [[Švedija|Švedijos]] grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamai armijai. [[1609]] m., nors 250 švedų karių gynė tvirtovę, [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]] grąžino tvirtovę Respublikai. [[1617]] švedai nesėkmingai bandė atgauti tvirtovę. Tai pavyko [[1622]] m. [[Gustavas II Adolfas|Gustavui Adolfui]], kuris įsakė tvirtovę perstatyti. Olandiško stiliaus tvirtovę [[1641]] m. suprojektavo generolas Rothenburg. Nuo [[1680]] m. švedai pradėjo vadinti tvirtovę ''Neumünde''.
[[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu tvirtovę užėmė rusai, kurie ją visiškai perstatė. Čia [[1742]] m. buvo įkalinta [[regentas|regentė]] [[Ana Leopoldovna]], jos vyras Antonas Ulrichas fon Braunšvaigas ir jos sūnus, būsimas [[caras]] [[Ivanas VI]]. [[1775]] m. vietos [[Liuteronybė|liuteronų]] [[bažnyčia]] buvo perstatyta į [[stačiatikybė|stačiatikių]] [[cerkvė|cerkvę]].
 
[[1893]] m. Rusijos vyriausybė pakeitė tvirtovės pavadinimą į ''Усть-Двинск''. Tuo metu ten gyveno vien rusų kareiviai. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] įtvirtinimai buvo visiškai atstatyti, tačiau karo metu intensyviai bombarduojami [[Vokietija|Vokietijos]] oro pajėgų. Netrukus, [[1917]] m., DaugavgrivąDaugavgryvą užėmė vokiečiai, o [[imperatorius]] [[Vilhelmas II]] ją asmeniškai patikrino.
 
Po kelerių metų Latvijos vyriausybė sunaikino tvirtovės įtvirtinimus. Šaltojo karo metu šioje vietoje buvo [[Raudonoji armija|sovietų karinė bazė]]. Šiandien DaugavgrivaDaugavgryva – Latvijos sostinės Rygos rajonas.
 
[[Kategorija:Latvijos istorija]]
14 003

pakeitimai