Jungtinių Tautų Organizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 82.140.129.108 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas)
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 41:
Po Rytų-Vakarų konflikto pabaigos JTO ženkliai padidino savo įtaką. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsnį esant „grėsmei taikai“ suteikiama teisė imtis prievartos priemonių, įskaitant ir karines akcijas, atsirado platesnės veiklos galimybės. Po [[1988]] metų buvo nuspręsta įsteigti virš 20 taikos misijų, nors per ligtolinį laikotarpį vykdytos tik 13 misijų. [1]
 
JTO gana efektyviai veikė [[Persijos įlankos karas|Persijos įlankos karo]] metu, tačiau greitai pasirodė, kad [[Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos|JT taikos palaikymo misijos]] nėra tokios efektyvios kaip tikėtasi. [[1992]] metų spalį žlugo pastangos sureguliuoti pilietinį karą [[Angola|Angoloje]], kai [[UNITA]] atsisakė dalyvauti taikos procese. [[1993]] metais praktiškai žlugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misija [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]] irgi nesugebėjo įgyvendinti savo tikslų kaip ir analogiška misija [[Kroatija|Kroatijoje]]. [[1994]] metais JT taikdariai nesugebėjo sustabdyti [[Ruandos genocidas|masinių žudynių Ruandoje]]. Nesėkmingos misijos vyko ten, kur didžiosios valstybės neturėjo tiesioginių interesų ir todėl nebuvo suinteresuotos kištis.
 
JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resursų, kurių netiesiogiai su konfliktu susijusios šalys nenori ar negali skirti.