Lietuvos krikštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kadangi [[baltai|baltų]] gyvenamieji plotai driekėsi tarp miškų ir pelkių, atokiau nuo ankstyvųjų Europos krikščionybės centrų, bandymai pakrikštyti baltus prasidėjo palyginti vėlai. Patys pirmieji istoriniuose šaltinuose minimi bandymai – nesėkmingos [[X a.]] pab. – [[XI a.]] pr. vykusios [[Adalbertas Prahiškis|Adalberto]] ir [[Brunonas Kverfurtietis|Brunono]] misijos prūsų ir jotvingių žemėse. [[XII a.]] pab. prasidėjus krikščioniškoms misijoms Latvijoje ir [[XIII a.]] Prūsijoje Lietuva išliko vienintelė krikščionybės nepaliesta baltų teritorija. Tačiau plečiantis Lietuvos valstybei į rytus ir susidūrus su jau pakrikštyta [[Kijevo Rusia]], dalis rytų Lietuvos didikų jau tada perėmė [[stačiatikybė|stačiatikybę]]. [[1251]] m. Lietuvos kunigaikštisvaldovas [[Mindaugas]] politiniais sumetimais priėmė krikščionybę (katalikybę), o [[1251|1253]] m. [[liepos 17]] d. bule popiežius [[Inocentas IV]] Lietuvą paskelbė karalyste, pavaldžią Romos vyskupui. Tačiau po sėkmingo [[1260]] m. [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] Mindaugas grįžo prie lietuvių religijos ir krikščionybės invazija buvo sustabdyta. Vėliau iki pat Vytauto ir Jogailos nei vienas iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščiųvaldovų nepriėmė krikščionybės, nors dėl to vedė derybas su įvairiomis šalimis (išskyrus [[Vaišelga|Vaišvilką]], kuris buvo stačiatikis). Tačiau dalis didikų, ypač valdžiusių rytines, slaviškąsias [[LDK]] žemes priėmė stačiatikybę, LDK teritorijoje veikė visiška tikėjimo laisvė.{{šaltinis}}

Tikrasis Lietuvos irkrikštas datuojamas 1251 m., kai krikštijosi jos gyventojųvaldovas Mindaugas. Bet plačiau katalikiškasis [[krikštas]] pradėtasnepaplito, todėl jis buvo pakartotas [[XIV a.]] pab., [[1385]] m.kai kontroversiškai vertinamoje [[Krėvos sutartis|Krėvos sutartyje]] ([[1385]] m.) tuometis Lietuvos didysis kunigaikštisvaldovas Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą. [[1386]] m. vasario 15 d. [[Vavelio katedra|Vavelio katedroje]] pakrikštytas pats Jogaila, taip pat karališkosios šeimos nariai (tarp jų [[Vytautas]] ir [[Švitrigaila]]), Lietuvos didikai, į Vilnių paskirtas vyskupas [[Andriejus Vosyla|Andriejus]].

[[1387]] m. Jogaila grįžo į Lietuvą ir pradėjo jos gyventojų krikštą. Pirmiausia pakrikštyti Vilniaus ir jo apylinkių didikai, valstiečiai. 1387 m. vasario 17 d. patvirtino bajorams katalikams jų valdomą žemę tėvonijų teisėmis, 1387 m. vasario 22 d. privilegija uždraudė katalikams tuoktis su stačiatikiais, o mišriose šeimose pastariesiems įsakė priimti katalikybę. Vilniuje sunaikinta [[romovė]], pasak [[Janas Dlugošas|Jano Dlugošo]], Jogailos įsakymu buvo užgesinta šventoji ugnis, išverstas [[aukuras]], vietoje jo pastatyta [[Vilniaus katedra]]. Pavasarį pradėta [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] kristianizacija, imtos steigti parapijos. Bažnyčios įkurtos [[Vilkmergė]]je, [[Lyda|Lydoje]], [[Maišiagala|Maišiagaloje]], [[Krėva|Krėvoje]], [[Nemenčinė]]je, [[Bolcai|BolcuoseObolcuose]] ir [[Gaina|Gainoje]]. Krikštytojai pradėjo masinį [[šventoji giraitė|šventųjų giraičių]] kirtimą, [[žalčiai|žalčių]] užmušinėjimą. Jogaila žmonėms dalino iš Lenkijos atvežtus drabužius, mokė krikščioniškųjų tikėjimo tiesų, vykdė masinį krikštą, suvarydamas žmones į būrius ir kiekvieno būrio žmonėms parinkdamas po tokį patį vardą. Karius ir kilminguosius krikštijo atskirai. [[1389]] m. [[balandžio 19]] d. popiežius [[Urbonas VI]] pripažino LDK kaip krikščionišką valstybę.