Mesopotamija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
lol
Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas
HakanIST (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 83.171.3.4 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (CommonsDelinker keitimas)
Eilutė 26:
Pagal ūkinės veiklos tipą, kaip ir kitos senovės Rytų civilizacijos Mesopotamija buvo žemdirbystės ūkio civilizacija.
 
Didžiąją dalį Mesopotamijos sudaro [[Aliuvis|aliuvinė]] lyguma tarp [[Tigras (upė)|Tigro]] ir [[Eufratas|Eufrato]] upių (iš čia – Tarpupis). Sąnašinė dirva buvo derlinga, tačiau pasėliams nuolat grėsė upių potvyniai arba sausra. Upių vandens lygis kildavo staiga, net 8 kartus ([[Nilas|Nilo]] – 4 kartus) ir labai greitai išsiliedavo iš lėkštų krantų. Todėl buvo pradėti statyti pirmieji pylimai ir kasti kanalai, kuriais norėta apsaugoti laukus nuo potvynių. Pietinėje dalyje buvo plačiai taikomas [[dirbtinis drėkinimas]]. Manoma, kad Pietų Mesopotamijoje dirbtinis drėkinimas pradėtas naudoti 6–5 tūks. pr. m. e. sandūroje, [[senovės Egiptas|Egipte]] – 4 tūks. pr. m. e. pirmoje pusėje. Mesopotamijos drėkinimo sistemos pagrindą sudarė įvairiausio ilgio kanalų ir jų atšakų tinklas. Irigacinės sistemos buvo vietinio pobūdžio ir galėjo atsirasti nepriklausomai viena nuo kitos (skirtingai nuo Egipto, kur dominavo baseininė drėkinimo sistema). Dėl milžinišmesoooooooooooooooooopmilžiniškos drėkinimo reikšmės irigacinio ūkio tvarkymas tiek Mesopotamijoje, tiek Egipte tapo valstybinės svarbos reikalu. Karalių suubbbbįsakymais buvo atliekami dideli irigaciniai (išilgi ir skersi pylimai, dambos, kanalai) darbai ir drėkinimo sistemų mr poblin priežiūra.
 
ėlTarpupio augalija nepasižymėjo įvairove. Valstiečiai augino kelias [[Kvietys|kviečių]] rūšis, [[Miežis|miežius]], žirnius. Miežiai vyravo Pietų [[Babilonija|Babilonijoje]] ir buvo šio krašto gyventojų mitybos pagrindas. Iš jų gamindavo dažniausią miltinį patiekalą – [[duona|duoną]] ir kelių rūšių [[alus|alų]]. Tam, kad žemė atsigautų, joje buvo sėjama tik kas antrus metus. Jau ankstyvoje senovėje buvo gaunami dideli derliai – [[3 tūkst. pr. m. e.]] buvo nupjaunama 30 kartų daugiau nei pasėjama. Per ilgą laiką derliai mažėjo, nes dėl dirbtinio drėkinimo dirvos ėmė druskėti. Nepaisant to, derlius buvo dešimt kartų didesnis nei pasėta. Antikos graikai ir romėnai pasiekdavo žymiai prastesnius derlingumo rezultatus.
 
Augintos [[Datulė|datulės]], [[Granatmedis|granatai]], [[figa|figos]]. Populiarios buvo obelys, vynuogės, linaiduirgfiuwegrfiuoewfewfybalinai, susezamas, aplinkiniaissvogūnai, kraštais.česnakai, Prekybosagurkai, plėtra tiesiogiai nulėmė ir transporto raidą (išrandamasmoliūgai, ratasžirniai, vežimas)pupelės.
 
Nors Mesopotamijoje ir buvo [[Lapuočių miškai|lapuočių]] ir [[spygliuočių miškai|spygliuočių miškų]], tačiau jau nuo [[Geležies amžius|geležies amžiaus]] statybos darbams iš [[Libanas|Libano]] buvo importuojamas [[kedras]].
 
Gyvūnija buvo įvairesnė. Čia veisėsi avys, ožkos, laukinės kiaulės, jaučiai, stručiai, liūtai ir kt. Upėse ir ežeruose buvo gausu žuvies.
Senosiose Rytų civilizacijose vyravo primityvi agrotechnika. Didžiausias žemdirbystės technologijos pasiekimas (be aniems laikams gerai išvystytos irigacijos) buvo su geležiniu noragu [[arklas]], traukiamas jungo jaučių (seniausias laikais arklą traukdavo ir žmonės, pvz., Babilonijoje, Kinijoje). Vyravo mediniai kauptukai ir ribotas dirvos tręšimas.
 
Ilgainiui prijaukinamas jautis ir asilas, o technikos tobulėjimas, darbo pasidalijimas sudaro palankias sąlygas amatams. Auga prekyba su aplinkiniais kraštais. Prekybos plėtra tiesiogiai nulėmė ir transporto raidą (išrandamas ratas, vežimas).
 
[[Šumerų raštas|Raštas Šumere]] atsirado IV tūkst. pr. m. e. dėl ūkinių poreikių, susijusių su miestų-valstybių ūkio specifika, kuri reikalavo tikslios visų medžiaginių gėrybių, visų pajamų bei išlaidų apskaitos (pora šimtmečių vėliau raštas atsirado ir Egipte, tačiau prielaidos tam tenai buvo kitokios, negu Šumere – egiptiečiai raštu šlovino dievus ir faraonus).