Lietuvos valstybės susidarymas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mitologinė [[Lietuva|Lietuvos]] metraščių tradicija išvardija '''lietuvių kunigaikščius''' nuo [[I amžius|I a.]], pradedant legendiniu [[Palemonas (kunigaikštis)|Palemonu]]. Lietuvių kunigaikščių vardai rašytiniuose šaltiniuose žinomi tik nuo [[XIII amžius|XIII a.]]

 

 

Pirmieji kunigaikščiai paminėti H. Latvio kronikoje. Tai [[1205]] m. [[Ryga|Rygą]] puolęs ir vėliau žuvęs [[Žvelgaitis]] (Svelgatas). [[1213]] m. į nelaisvę buvo paimtas ir ten nusižudė kunigaikštis [[Dangerutis]] (Daugirutis). [[1214]] m. žuvo [[Steksys]] (Stakys, Stekšys, Steksė), [[1218]] ligos patale žuvęs [[Mindaugas|Mindaugo]] tėvas Rimgaudas. [[Volynės metraštis|(H)ipatijaus kronikoje]] atpasakota [[1219]] m. lietuvių kunigaikščių ir [[Haličo-Volynės taika|Haličo-Volynės taikos]] sutartis yra plačiausias lietuvių kunigaikščių katalogas. Valsčių kunigaikščių nebuvo labai daug - baltų žemės jų būta keleto šimtų. Susikūrus valstybei, kai į karo žygius buvo sutelkiama nemaža dalis tokių kunigaikščių, žymesnių pralaimėjimų metu jų žūdavo nuo kelių iki kelių dešimčių. 1234 m. Volynėje žuvo 40 jotvinigų kunigaikščių, 1245 m. mūšyje su naugardiečiais žuvo daugiau nei 8 lietuvių kunigaikščiai, 1286 m. kryžiuočiai Lietuvoje išžudė net 70 "karaliukų". Tai įvyko "antrojo asmens po Lietuvos karaliaus" vestuvių puotos metu - kronistas pažymi, kad į šias vestuves buvo susirinkę beveik visi Lietuvos kilmingieji. Pagal tai gali spręsti, kad XIII a. Lietuvoje kunigaikščių buvo tiek, kiek ir valsčių.