[[XVIII a.]] antroje pusėje – [[XIX a.]] pirmoje pusėje Glitiškės vadinamos miesteliu. [[1775]] m. buvo likę tik 3 [[dūmas|dūmai]]. [[XVIII a.]] pabaigoje su pertraukomis veikė parapinė mokykla.
Nuo [[1756]] m. iki II[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] dvaras priklausė Jelenskiams. Paskutinis savininkas [[Kazimieras Jelenskis]] [[1943]] m. žuvo nacių [[Aušvico koncentracijos stovykla|koncentracijos stovykloje Osvencime]].
Glitiškės, dvaras. JPG
Bendrą sodybą projektavo architektas [[Augustinas Kosakauskas]] (1737–1803), o išlikę dvaro rūmai statyti [[1860]] m. Mozūrų maršalkos Kazimiero Jelenskio.
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] dvaras buvo išgrobstytas rusų kariškių.
IIAntrojo pasaulinio karo metais dvarą administravęs vokiečių paskirtas [[Vladislovas Komaras]] (kilęs iš [[Raguvėlės dvaras|Raguvėlės dvaro]]) maistu ir pašaru aprūpindavo [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] partizanus. [[1944]] m. [[birželio 20]] d. šie surengė pasalą lietuvių savisaugininkams, kurių [[kuopa]] buvo dislokuota Paberžėje, 5 km nuo kaimo. 2 iš jų nukovė, 2 sužeistus nužudė. Į Glitiškes atvykęs savisaugos kuopos vadas Polekauskas įsakė sušaudyti dvaro darbininkų šeimą, nurodžiusią Armijos Krajovos partizanams, kur slepiasi sužeistieji; jo įsakymu nužudyta ir daugiau Glitiškių dvaro gyventojų, buvo sulaikytas ir sušaudytas dvaro administratorius V. Komaras. Po kelių dienų per ekshumaciją rasti 39 žmonių palaikai.
