Baltai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas
S Atmestas 46.249.160.41 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Eilutė 20:
 
=== Baltiškos archeologinės kultūros ===
aslkdkadklkkwdkwkdkskPriešPrieš sads1111 tūkstančių metų Šiaurės Europoje intensyviai tirpstant [[ledynas|ledynui]], Rytų Pabaltijį apgyvendino IX genetinės grupės Rb1 pogrupio žmonės, kurių palikuonių esama ir tarp dabartinių regiono gyventojų. Į dab. Lietuvos teritoriją tie paleolito bei epipaleolito epochų naujakuriai atvyko iš Vidurio ir Vakarų Europos, t. y. iš archeologinių [[Svidrų kultūra| Svidrų ]] (pagal vietovės netoli Varšuvos pavadinimą) ir [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] arealo<ref>Lietuvos archeologija I tomas. Akmens amžius. A. Girininkas 2009</ref>. VIII tūkstm. pr. m. e. šių ir kai kurių kt. kultūrų pagrindu dab. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir iš dalies kai kurių gretimų šalių teritorijoje susiformavo mezolitinės [[Kundos kultūra|Kundos]] ir [[Nemuno kultūra|Nemuno]] kultūros. VI tūkstm. pr. m. e. viduryje į dab. Lietuvą, o netrukus ir Latviją bei Estiją iš pietų įsismelkus [[įbrėžtinė keramika|įbrėžtinės keramikos]] gamybos technologijoms, iš minėtų mezolitinių kultūrų išsirutuliojo neolitinės [[Narvos kultūra|Narvos]] ir [[Nemuno neolitinė kultūra|Nemuno]] kultūros, o kiek vėliau ir [[Pamarių kultūra| Pamarių kultūra]], kurių raidai vėliau (IV–III tūkstm. pr. m. e.) šiek tiek įtakos darė [[Rutulinių amforų kultūra|Rutulinių amforų]], [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos]] ir kitų dab. Lietuvą iš vakarų pasiekdavusių europinių kultūrų infiltracija.
 
Maždaug [[1300 m. pr. m. e.]] (bronzos amžiuje) daugiausia būsimos Prūsos teritorijoje susiformavo [[Vakarų baltų pilkapių kultūra]] (I–IV a. kelios jos atmainos, vėliau archeologų siejamos su kuršių, [[žemgaliai|žemgalių]], vad. (vakarinių) „žemaičių“, [[sėliai|sėlių]] protėviais ir kitais vakarų baltais, apėmė ir dab. Vakarų Lietuvos bei Vakarų Latvijos teritoriją), o ryčiau esančiuose plotuose iki istorinių laikų gyvavo įvairios rytų baltų archeologinės kultūros<ref>Lietuvos archeologija II tomas. Ankstyvasis metalų laikotarpis. A. Girininkas 2013</ref><ref>Aisčiai. Raida E.Jovaiša 2014</ref><ref>Lietuvos istorija. Geležies amžius. II tomas. Lietuvos istorijos institutas 2007</ref>. Pastarosioms archeologai priskiria X a. pr. m. e. susiformavusią [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|Brūkšniuotosios keramikos kultūrą]], vėliau vienalaikę [[Dniepro-Dauguvos kultūra|Dniepro-Dauguvos kultūrą]], Volgos ir Okos tarpupio vakarinėje dalyje susiformavusią vėlyvają [[Djakovo kultūra|Djakovo kultūrą]], nuo VIII a. pr. m. e. [[Pripetė (upė)|Pripetės]] baseine ir Kijevo srityje gyvavusią [[Milogrado kultūra|Milogrado kultūrą]], V a. pr. m. e. Seimo ir [[Desna|Desnos]] žemupio bei vidupio upyne [[Trzcinieco kultūra|Sosnicos kultūros]] įtakoje susiformavusią [[Juchnovo kultūra|Juchnovo kultūrą]]. „Hibridinėmis“, arba ateivių vakarų baltų ir jų palikuonių II a. pr. m. e. – V a. rytų baltų kraštuose sukurtomis archeologinėmis kultūromis daugumos archeologų laikomos „galindiškos“ [[Zarubincų kultūra|Zarubincų]] ir [[Kijevo kultūra|Kijevo]] kultūros, [[Rytų galindai|rytinių galindų]] palikta [[Moščino kultūra]], Kijevo kultūros pagrindu susiformavusi [[Koločino kultūra|Koločino kultūra]]. II a. Brūkšniuotosios keramikos kultūros arealo pietvakarių dalyje formuojasi [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra]]. Vadinamų ''rytinių latgalių'' (= [[krivičiai|krivių]]) protėviams skirtina Ilgųjų pilkapių kultūra, taip pat [[rusėnai|rusėnų]] metraščiuose minimi [[dregovičiai|drėgvos]] (?) siejami su [[Tušemlios kultūra|Bancerovo kultūra]].