Vladikiškių dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S
Atmestas 86.38.252.28 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Manorku keitimas)
S (Atmestas 86.38.252.28 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Manorku keitimas))
Dvaras kažkada priklausė Kierdėjams. [[XVII amžius|XVII a.]] pabaigoje perėjo į [[Romeriai|Romerių]] giminės rankas: [[Motiejus Romeris]] (m. [[1718]] m.) vedė Heleną Kierdėjūtę, Aleksandro Kierdėjaus dukrą. Kiti Vladikiškių savininkai buvo [[Damašius Romeris]], [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenės kapitonas, su žmona Kotryna. D. Romeris palaidotas buvusio [[Paparčiai (Kaišiadorys)|Paparčių]] dominikonų vienuolyno [[Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|bažnyčios koplyčioje]] šalia kitų Romerių. Po jų dvaras priklausė D. Romerio sesers Helenos sūnui Aleksandrui [[Juozapas Jonas Romeris|Juozapui Jonui Romeriui]] ([[1784 m.|1784]]-[[1861 m.|1861]]), [[Lenkija|Lenkijos]] kariuomenės kapitonui. Po jo mirties dvaro savininku tapo sūnus [[Boleslovas Romeris]]. Vėliau, Vladikiškių k. seniūno teigimu, dėl šeimyninių konfliktų B. Romeris sūnui Stanislovui nepaliko dvaro, bet [[1914 m.]] ir dvarą, ir 880 dešimtinių žemės pardavė Bronislovui Romeriui už 203968 [[Rublis|rublius]]. Kiek anksčiau Vladikiškių dvaras buvo užstatytas [[Vilniaus žemės bankas|Vilniaus žemės bankui]] už Boleslovo ir jo žmonos Elžbietos skolas, todėl Bronislovas, įsigydamas dvarą, perėmė ir įsipareigojimus bankui. Tačiau jam beveik neteko dvare šeimininkauti, nes tais pačiais metais jis buvo paimtas į kariuomenę ir ilgą laiką buvo manoma, kad žuvo [[Rusija|Rusijoje]] ([[1920 m.|1920]]), nepalikdamas jokio įpėdinio.
 
Remdamasis [[1922]] m. žemės reformos įstatymu, Trakų apskr. žemės tvarkytojas paskelbė dvaro žemės parceliaciją. Iš buvusių 330 ha Vladikiškių dvaro žemių 250 ha buvo skirta išdalinti į 20 atskirų sklypų. Jie paskirti bežemiams ir mažažemiams valstiečiams (taip įsikūrė Stasiūnų k.). Pagal įstatymą neliečiama 80 ha žemės norma palikta savininkui (tiksliau 70,52 ha). Kadangi dvaro padalijimo metu savininko B. Romerio [[Lietuva|Lietuvoje]] nebuvo, nutarta dvaro sodybą palikti valdžios žinioje, kol savininkas atsiras. Tačiau [[1923]] m. Lijono dvaro savininkė [[Kamilė Romerytė]] pristatė B. Romerio įgaliojimą valdyti Vladikiškių dvarą ir pagal perdavimo aktą jį perėmė. Tuo metu dvaro sodyboje stovėjo 3 gyvenamieji ir 7 ūkiniai pastatai. Be to, akte minimas sodas, kuriame augo 1961 vnt. vaismedžių. [[1926]] m. Bronislovo įgaliotinė K. Romerytė „Vladikiškių dvarą su sodu ir trobomis (69 ha), iš kurių: 41 ha - sodyba, 20 ha - pievos, 8 ha - sodas“ už 83 tūkstančius litų parduoda Vladislovui (įgyjančiam teisę į 50 ha žemės, trobas ir sodą) ir Pranui (įgyjančiam teisę į 19 ha) Chatkevičiams (šie sumoka doleriais). Taigi Romerių giminė, Vladikiškių dvarą valdžiusi apie 250 metų, neteko šios nuosavybės. Dvarininkai Romeriai nuo [[XIX amžius|XIX a.]] pradžios buvo laidojami Mažųjų Vladikiškių kaime esančiose kapinėse. Paskutinis dvaro savininkas, iš kurio [[1940]] m. ir buvo nusavinta beveik visa dvaro žemė – Zigmas Šimašius, dvarą įsigijęs 1934 metais. [[1941]] m. 7 asmenų Šimašių šeima buvo ištremta. Z. Šimašius nuo šeimos atskirtas ir išvežtas į [[Archangelsko sritis|Archangelsko sritį]], kur [[1942]] m. mirė. Grįžusi iš tremties dvaro gyvenamąjį pastatą ir žemę atsiėmė Z. Šimašiaus duktė Teresė ŠuduteŠimašiūtė.
 
Sovietmečiu dvaro sodyba buvo stipriai sudarkyta - buvo pastatyta pastatų svetimkūnių, ūkiniai pastatai apstatyti priestatais.