Vikipedija

Aleksandras Makedonietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Žymos: Žyma: Trynimas blanking Vizualus redagavimas
Eilutė 1:
Kam rupi kas jis?▼
{{Žmogaus biografija
| fonas = reg
| vardas = Aleksandras I Didysis <br />Μέγας Αλέξανδρος
| paveikslėlis = Bust Alexander BM 1857.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = [[356 m. pr. m. e.]] [[liepos 21]] d.
| gimimo vieta = [[Pela (Makedonija)]]
| mirties data = [[323 m. pr. m. e.]] [[birželio 10]] d.
| mirties vieta = [[Babilonas]]
| dinastija =
| titulas = [[Makedonijos karalius]]
| kiti titulai =
| sutuoktinis =
| tėvas = [[Pilypas II (Makedonija)|Pilypas II]]
| motina = [[Olimpija (Epyro princesė)]]
| žmonos =
| sutuoktinis = [[Roksana]], [[Stateira]]
| vaikai = [[Aleksandras IV Makedonietis]]
| titulas0 = [[Makedonijos karalius]]
| fonas0 = reg
| kelintas0 =
| valdė0 = [[336 m. pr. m. e.|336]]–[[323 m. pr. m. e.]]
| karūnavimas0 =
| pirmtakas0 = [[Pilypas II (Makedonija)|Pilypas II]]
| įpėdinis0 = [[Aleksandras IV Makedonietis]]
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka = Alexander the Great
}}
 
'''Aleksandras I Didysis''' ({{el|Μέγας Αλέξανδρος και Αλέξανδρος Γ' ο Μακεδών|Megas Alexandros}} arba '''Aleksandras III Makedonietis''' [[356 m. pr. m. e.]] [[liepos 21]] d. [[Pela (Makedonija)]] – [[323 m. pr. m. e.]] [[birželio 10]] d. [[Babilonas]]) – Makedonijos karalius ([[336 m. pr. m. e.|336]]–[[323 m. pr. m. e.]]).
 
[[Vaizdas:MacedonEmpire.jpg|thumb|left|300px|Makedonijos imperija]]
Po daugybės [[Senovės Graikija|Senovės Graikijos]] miestų-valstybių suvienijimo valdant jo tėvui [[Pilypas II (Makedonija)|Pilypui II]] (tai Aleksandrui teko pakartoti po to, kai po Pilypo II mirties pietinė Graikija sukilo), Aleksandras išplėtė savo tėvo sukurtą karalystę užkariaudamas [[Persijos imperija|Persiją]], įskaitant [[Anatolija|Anatoliją]], [[Sirija|Siriją]], [[Finikija|Finikiją]], [[Egiptas|Egiptą]], [[Baktrija|Baktriją]], [[Mesopotamija|Mesopotomiją]]. Rytuose imperijos sienos siekė [[Pendžabas|Pendžabą]]. Aleksandras į savo armiją ir administraciją įtraukė ir negraikus bei nemakedoniečius, o tai kai kurie mokslininkai traktuoja kaip bandymą „sulydyti“ margos [[imperija|imperijos]] gyventojus. Jis skatino armijos ir užkariautų šalių gyventojų vedybas ir pats tai praktikavo. Po dvylikos metų nuolatinių karinių veiksmų Aleksandras mirė, greičiausiai nuo [[maliarija|maliarijos]] arba virusinio [[encefalitas|encefalito]].
 
== Aleksandro Makedoniečio gyvenimas ==
 
=== Ankstyvasis laikotarpis ===
[[Vaizdas:Napoli BW 2013-05-16 16-24-01.jpg|thumb|left|220px|Iso mūšio mozaikos fragmentas]]
 
Aleksandras buvo Makedonijos karaliaus Pilypo II ir [[Epyras|Epyro]] princesės [[Olimpija (Epyro princesė)|Olimpijos]], trečiosios Pilypo II žmonos, sūnus. Pagal motinos liniją jis buvo Epyro karaliaus Aleksandro sūnėnas. Epyras buvo teritorija, apėmusi šiuolaikinį Graikijos Epyro regioną ir pietinę [[Albanija|Albaniją]]. Pats Aleksandras kildino save iš [[Achilas|Achilo]].
 
Aleksandro ankstyvosios biografijos detalės, ypatingai iš vaikystės, vėliau tapo legenda. Taip [[Plutarchas]] pasakoja, kad Aleksandro tikrasis tėvas buvęs [[Dzeusas]]; taip pat pasakota, kad Olimpiją ir Pilypą lankė sapnai, kuriuos sapnų aiškintojas [[Atistanderis]] interpretavo kaip [[pranašystė|pranašystę]], jog jiems gims liūtas. Olimpijos motina kildinta tiesiogiai iš [[Achilas|Achilo]]. Pagal Plutarcho pasakojimą (greičiausiai taip pat legendą) vaikystėje Aleksandras sutramdęs savo žirgą [[Bucefalas|Bucefalą]], su kuriuo vėliau keliavo iki pat [[Indija|Indijos]], nors niekas be jo šio žirgo sutramdyti negalėjo.
 
Be šių legendų apie Aleksandro vaikystę yra mažai kas žinoma. [[343 m. pr. m. e.|343]]–[[340 m. pr. m. e.|340]] m. Aleksandro mokytojas buvo [[Aristotelis]]. Tuometinė Makedonija buvo valstybė į šiaurę nuo klasikinės [[Graikija|Graikijos]]. [[340 m. pr. m. e.|340]] metais tėvui kariaujant su Bizantija, Aleksandras numalšino sukilimą [[Trakija|Trakijoje]], karvedžio talentas išryškėjo [[338 m. pr. m. e.|338]] metais Chaironės mūšyje. [[336 m. pr. m. e.]], būdamas dvidešimties metų, Aleksandras tapo [[Makedonijos regionas|Makedonijos]] karaliumi.
 
=== Mažosios Azijos, Sirijos ir Egipto užkariavimas (334–332 m. pr m. e.) ===
[[Vaizdas:Aleksandro zygis.png|350px|thumb|Aleksandro žygiai]]
 
[[334 m. pr. m. e.]] mūšyje prie [[Graniko upė]]s sumušė [[Darijus III|Darijaus III]] kariuomenę.
 
Antrieji Aleksandro kampanijos prieš Persiją metai prasidėjo nuo žygio per Mažosios Azijos vidurio aukštumas<ref>Arianas, [[Anabasis Alexandri|Anabasis]], 2.4; Kurcijus, 3.1.22-4.15; [[Plutarchas]], Aleksandro gyvenimas, 18.</ref>. Karalius išvyko iš [[Frygija|Frygijos]] sostinės [[Gordijas|Gordijo]] ir per kelias dienas nusigavo į ryčiau įsikūrusią Ankyrą. Paskui makedonai pasuko atgal į pietus link Viduržemio jūros. Aleksandras persikėlė per Halį ir po daugelį dienų trukusios kelionės nusigavo į [[Kapadokija|Kapadokiją]], paskui pasiekė [[Tauro kalnai|Tauro kalnus]], skiriančius Mažosios Azijos aukštumas nuo Viduržemio jūros pakrantės. Vienintelis kelias per šią kliūtį buvo siaura perėja, kurią saugojo Kilikijos satrapo Arsamo kariai, vadinama „Kilikijos Vartais“ – vartai į derlingą [[Kilikija|Kilikijos]] žemę ir Siriją. Visame šiame kelyje Aleksandras didesnio pasipriešinimo nesulaukė.
 
[[333 m. pr. m. e.]] lapkričio pradžioje Aleksandro vadovauja makedoniečių armija susitiko su persų karaliaus Darijaus III armija prie Iso<ref>A. B. Bosworth Alexander the Great Part I: The events of the reign // Cambridge Ancient History. Vol. VI: The Fourth century B.C., Cambridge: Cambridge University Press, [[1994]] m. 806 psl.</ref>.
{{main|Iso mūšis}}
Mūšio vieta ir susiklosčiusios aplinkybės buvo palankios Aleksandrui. Didžiulė persų armija buvo užspausta siaurame pakrantės ruože. Iso mūšis baigėsi persų sutriuškinimu, o pats karalius Darijus III buvo priverstas bėgti. Savo stovykloje jis paliko savo šeimą, kuri kaip trofėjus atiteko Aleksandrui, o su [[Tesalija|Tesalijos]] raitininkų pagalba buvo perimtas ir persų karaliaus iždas [[Damaskas|Damaske]]<ref>Kvintas Kurcijus, 3.13; Arianas, Anabasis, 2.11,15; [[Plutarchas]], Aleksandro gyvenimas, 21; Justinas, 11.10; Polienas, 4.5; Plinijus, Gamtos istorija, 7.29; Strabonas, 13.1.27.</ref>. Bet svarbiausias trofėjus, Aleksandro akimis, buvo Barsinė. Barsinė kaip pabėgėlė anksčiau gyveno Filipo II rūmuose, kai jos tėvas ir Memnonas ieškojo ten prieglobsčio. Ji turbūt pažinojo Aleksandrą Makedonijoje ir, galimas daiktas, juodu buvo draugai. Barsinė buvo pirmoji moteris, kurią Aleksandras pamilo. Jis nevedė jos, bet tarp jų užsimezgė ilgas romanas. Visi pasakotojai sutaria, kad tai buvo nuostabi, graži ir žavinga moteris, jo varžovo Memnono iš [[Rodas|Rodo]] našlė.
 
Aleksandras paliko stovyklavietę prie Iso ir nužygiavo per Vartus į Siriją, o paskui pasuko į pietus Libano pakrantės link<ref>Arianas, Anabasis, 2.13-15; [[Plutarchas]], Aleksandro gyvenimas, 24; Kurcijus, 4.1; Diodoras Sikulas, 39.1-2</ref>. Perėjęs senąją graikų prekybos koloniją prie Al Minos greta siauros lygumos tarp jūros ir kalnų, jis pasiekė [[Finikija|finikiečių]] Marato miestą. Persų laivyno finikiečių laivai tuo metu kovojo [[Egėjo jūra|Egėjo jūroje]], ir pasipriešinti Aleksandrui ten nebuvo kam. Paskui per dvi dienas nužygiavo iki [[Biblas|Biblo]], į pietus nuo jo kyšulyje įsikūrusi [[Beirutas|Berutą]], o toliau [[Libanas|Libano]] pakrante į garsų finikiečių uostą [[Sidonas|Sidoną]]<ref>Arianas, Anabasis, 2.15; Kurcijus, 4.1.15; Diodoras Sikulas, 16.45.</ref>. Iš visų Finikijos miestų tik [[Tyras]], įsikūręs saloje, atsisakė pripažinti Aleksandro valdžią<ref>A. B. Bosworth Alexander the Great Part I: The events of the reign // Cambridge Ancient History. Vol. VI: The Fourth century B.C., Cambridge: Cambridge University Press, [[1994]] m. 808 psl.</ref>. .
{{main|Tyro apsuptis}}
Bet [[332 m. pr. m. e.]] po septynių mėnesių apsupties, miestas-tvirtovė buvo užimtas iš jūros pusės. Po šios Aleksandro pergalės, nebeliko persų Viduržiemio jūros laivyno ir makedoniečių armija be trukdžių galėjo sulaukti pastiprinimo jūra.
 
=== Persijos užkariavimas ===
[[331 m. pr. m. e.|331]] metais [[Gaugamelos mūšis|Gaugamelos mūšyje]] sutriuškino persų kariuomenę, užėmė Babiloną, užkariavo [[Senovės Persija|Persiją]].
Užimtuose kraštuose Aleksandras diegė graikų kultūrą, perėmė dalį vietinių papročių, steigė įtvirtintas gyvenvietes, valdyti patikėjo vietiniams kitataučiams.
 
=== Žygis į Vidurinę Aziją (329–327 m. pr m. e.) ===
[[330 m. pr. m. e.|330]]–[[329 m. pr. m. e.|329]] metais užėmė Irano dalį, nužygiavo į Vidurio Aziją.
 
=== Žygis į Indiją (326–325 m. pr m. e.) ===
[[327 m. pr. m. e.|327]] metais pasiekė [[Pandžabas|Pandžabą]], kitais metais persikėlė per Indą, prie Hidaspo upės sumušė vietinio valdovo kariuomenę, bet išvarginta kariuomenė atsisakė vykti toliau.
 
=== Aleksandro mirtis ===
▲Kam rupi?
== Po Aleksandro ==
 
=== Imperijos skilimas ===
Sužinoję apie Aleksandro mirtį, valdiniai persai pagal tradiciją nusiskuto galvas, o Darijaus motina [[Sisigambridė]], nusimarino badu, tarytum praradusi savo tikrą sūnų<ref>Tai, kas vyko iš karto po Aleksandro mirties, geriausiai aprašė romėnų istorikas [[Kvintas Kurcijus]] (''Quintus Curtius Rufus''), 10.5-10.</ref>.
 
Makedonų kareiviai netrukus ėmė kovoti tarpusavyje, nesutardami, kurį pretendentą į valdžią palaikyti: ambicingą žiedo turėtoją Perdiką, siūlė laukti, kol gims Aleksandro ir Roksanos vaikas; pėstininkų vadą ir konservatorių atramą [[Meleagras (generolas)|Meleagrą]], kuris rėmė Aleksandro netikrą brolį [[Filipas Aridajas|Aridajų]]; ar karaliaus vaikystės draugą karvedį Ptolemėją. Aleksandras paliko milžinišką imperiją, sudarytą iš atskirų teritorijų. Praliejus daug kraujo, skirtingų klikų vadai susitarė susitikti ir taikiai nuspręsti, kaip vadovauti imperijai. Tada kareiviai lygumoje už Babilono pražygiavo tarp perpus perpjauto šuns, taip pagal senovės makedonų tradiciją buvo pažymima karaliaus mirtis. Paskui įvykusiame pasitarime buvo nuspręsta, kad Babilone gyvenantis protiškai atsilikęs netikras Aleksandro brolis Aridajas įžengs į sostą kaip karalius [[Pilypas III (Makedonija)|Filipas III]], o būsimasis Roksanos sūnus, jeigu gims berniukas, sukakęs tinkamo amžiaus, užims savo tėvo vietą. Niekas rimtai nežiūrėjo į Aridają kaip į valdovą, laikė jį tik laikinu ir pakeičiamu Makedonijos karališkosios dinastijos simboliu.
 
Pagrindiniams varžovams tiesiog reikėjo laiko įtvirtinti savo padėtį tose imperijos dalyse, kurias jie troško užvaldyti patys. Karvedžiai ir Roksanos vaikui neketino leisti būti kuo nors daugiau negu politiniu pėstininku. Aleksandro nesantuokinio sūnaus [[Heraklis Makedonietis|Heraklio]], kurio jis susilaukė su savo meiluže perse Barsine<ref>Barsinė: [[Artabazas II|Artabazo II]] duktė, Memnono iš [[Rodas|Rodo]] našlė, ji turėjo romaną su Aleksandru, pagimdė nuo jo sūnų, pavadino jį Herakliu.</ref>, jie apskritai nelaikė svarstytinu kandidatu.
 
Per šį susitikimą buvo susitarta dėl imperijos padalijimo. Ptolemėjas gavo Egiptą, o [[Seleukas I Nikatoras|Seleukui]] atiteko didžioji dalis Azijos. [[Antipatras]]<ref>Antipatras: Filipo II pasitikėjimą turėjęs Makedonijos didikas, jo pavaduotojas. Vykdamas į karo žygį Azijoje Aleksandras paskyrė jį Makedonijos ir Graikijos regentu. Jis nugalėjo sukilusį [[Sparta|Spartos]] karalių [[Agis III|Agidą]], bet vėliau neteko malonės ir turėjo pasitraukti. Svarbi figūra kovoje dėl valdžios po Aleksandro mirties.</ref> ir jo sūnus Kasandras išsaugojo valdžią Makedonijoje ir Graikijoje, o buvusiam karaliaus asmens sargybiniui [[Lisimachas|Lisimachui]] atiteko [[Trakija]].
 
Netrukus kilo [[pilietinis karas|pilietiniai karai]], kruvina ilgametė kova, kurioje kiekviena pusė siekė sustiprinti tik savo pozicijas. Iš tų, kurie pažinojo Aleksandrą ir jam tarnavo, mažai kas mirė sava mirtimi. Perdikas nužudė Meleagrą šventykloje, kur jis bandė ieškoti prieglobsčio. Daugelis Meleagro šalininkų buvo numesti kariuomenės drambliams po kojomis ir sutrypti. Aleksandro žmona Roksana, pritariama Perdiko, netrukus nunuodijo Darėjo III dukterį [[Stateira II|Stateirą]], kurią Aleksandras vedė [[Šušas|Sūzuose]], taip pat jos seserį ir įmetė abiejų moterų kūnus į šulinį.
 
Pati Roksana pagimdė berniuką, kuris buvo pavadintas [[Aleksandras IV Makedonietis|Aleksandru IV]]. Perdikas, siekdamas savų tikslų, gynė ir motiną, ir vaiką, tačiau galiausiai žuvo Egipte, kovodamas su Ptolemėju. Roksana su jaunuoju sūnumi pabėgo į Makedoniją, kur juos mielai priėmė Aleksandro motina Olimpiada. Tačiau netrukus juos nužudė Kasandras ir taip nutraukė Aleksandro dinastiją.
 
Olimpiada nesiliovė rezgusi sąmokslų. Dalyvaudama kovose dėl valdžios ji nužudė daugelį Makedonijos kilmingųjų ir pelnė amžiną jų neapykantą. Galiausiai Kasandras ją suėmė ir, nors buvo pažadėjęs išsaugoti jai gyvybę, įsakė ją nužudyti.
 
Daugumos kitų Aleksandro draugų ir šeimos narių likimas buvo toks pat žiaurus. Į Makedoniją sugrįžusį netikrą karaliaus brolį Aridają nužudė trakų sargybiniai, tariamai vykdydami Olimpiados nurodymus. Sūnus Heraklis ir jo motina Barsinė, manoma, kad buvo nunuodyti [[Pergamas|Pergame]]<ref>Philip Freeman, „Aleksandras Makedonietis“ [[Vilnius]], Tyto alba, [[2012]] m. 373–375 psl. ISBN 978-9986-16-909-3</ref>.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
 
== Nuorodos ==
* [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=14&KL_KODAS=7 www.arzinai.lt portalo straipsnis apie Aleksandrą Makedonietį].
 
Tik senas mitas, legenda. Niera yrodymu kad jisai isviso egzistavo
[[Kategorija:Makedonijos valdovai]]
[[Kategorija:Karvedžiai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Aleksandras_Makedonietis"