Saulės sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „Nėra.“ |
Atšauktas naudotojo 178.19.20.2 (Aptarimas) darytas keitimas 5249888 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Solar sys2.jpg|thumb|400px|Saulės sistema]]
[[Vaizdas:Planets and sun size comparison.jpg|thumb|right|300px| Saulės ir jos planetų palyginamieji dydžiai]]
'''Saulės sistemą''' sudaro centrinis jos kūnas [[Saulė]] ir aplink ją skriejantys įvairūs kosminiai kūnai: 8 [[Planeta|planetos]] ir 5 nykštukinės planetos su savo palydovais, asteroidai, kometoidai, įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt. Nors Saulės sistema galima vadinti bet kurią sistemą turinčią vieną arba kelias žvaigždes (saules), šiame straipsnyje „Saulės sistema“ reiškia mūsų Saulės sistemą.
Pagrindiniai Saulės sistemos kūnai (be [[Saulė]]s) yra aštuonios planetos: [[Merkurijus (planeta)|Merkurijus]], [[Venera (planeta)|Venera]], [[Žemė]], [[Marsas (planeta)|Marsas]], [[Jupiteris (planeta)|Jupiteris]], [[Saturnas]], [[Uranas (planeta)|Uranas]] ir [[Neptūnas (planeta)|Neptūnas]]. Šių planetų orbitos yra labai panašios – jos skrieja aplink [[Saulė|Saulę]] beveik vienoje plokštumoje (todėl, šios [[Planeta|planetos]] juda dangaus skliautu netoli ekliptikos, per tuos pačius žvaigždynus kaip ir [[Saulė]]), o jų orbitos nedaug kuo skiriasi nuo apskritimo. 1930 m. atradus [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutoną]], Saulės sistema buvo laikoma sudaryta iš 9 planetų, tačiau, atradus Eridę, Plutonas su ja ir kitais panašiais kūnais 2006 m. [[Tarptautinė astronomų sąjunga|Tarptautinės astronomų sąjungos]] sprendimu buvo priskirti [[nykštukinė planeta|nykštukinių planetų]] kategorijai.<ref>[https://www.universetoday.com/13573/why-pluto-is-no-longer-a-planet/ ''WHY PLUTO IS NO LONGER A PLANET'', universetoday.com, Updated: 16 Oct , 2016]</ref>
Kad būtų galima įsivaizduoti Saulės sistemos mastus, sumažinkime ją 10 milijardų kartų ir pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodys [[Planeta|planetos]], kokiu atstumu nuo [[Saulė]]s jos skrietų.
[[Saulė]] tokiame modelyje atrodytų kaip 14 cm dydžio arbūzas, nuo kurio už 6 metrų skrietų pusės aguonos grūdo dydžio Merkurijus, už 11 m skrietų aguonos grūdo dydžio Venera, o už 15 m panašaus dydžio Žemė. Kiek toliau, už 23 m skrietų Marsas, kurio dydis prilygtų pusei aguonos grūdo. Žymiai toliau, už 78 m ir 140 m lazdyno riešuto dydžio skrietų Jupiteris ir [[Saturnas]], už 290 m ir 450 m pusės lazdyno riešuto dydžio [[Uranas (planeta)|Uranas]] ir Neptūnas. Kiek daugiau nei už pusės kilometro (600 m) skrietų pusės aguonos grūdo dydžio [[nykštukinė planeta]] [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutonas]]. Dar toliau skrietų 3/4 Plutono dydžio kita nykštukinė planeta – [[Sedna]].
[[Saulė]] sudaro ir pagrindinę sistemos masę – 99,86 %.
== Saulės sistemos objektai ==
[[Vaizdas:Planetų palyginamieji dydžiai.png|thumb|right|300px| Saulės sistemos planetų palyginamieji dydžiai]]
[[Vaizdas:Planetų atstumai.png|thumb|right|460px| Saulės sistemos kūnų palyginamieji vidutiniai atstumai nuo Saulės (kūnų dydžiai neproporcingi atstumams, spalvos invertuotos)]]
[[Vaizdas:Vidinių planetų atstumai.png|thumb|right|280px| Saulės sistemos Žemės grupės planetų palyginamieji vidutiniai atstumai nuo Saulės (planetų dydžiai neproporcingi atstumams, spalvos invertuotos)]]
Daugybę Saulės sistemoje esančių objektų galima suskirstyti į keletą kategorijų. Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad šis skirstymas į kategorijas negali būti toks griežtas kaip anksčiau buvo įprasta. Dažniausiai ir šioje enciklopedijoje Saulės sistemos objektai skirstomi į:
* [[Saulė|Saulę]]
* [[Planeta]]s
* [[Nykštukinė planeta|Nykštukines planetas]]
* [[Palydovas|Planetų palydovus]]
* [[Asteroidas|Asteroidus]]
* [[Kometa]]s
* [[Kentaurai (asteroidai)|Kentaurus]]
* [[Transneptūniniai objektai|Transneptūninius objektus]]
* Dulkes
Pagal atstumą nuo Saulės objektai išsidėstę (žr. schemas):
# [[Merkurijus (planeta)|Merkurijus]]
# [[Venera (planeta)|Venera]]
# [[Žemė]] ir [[Mėnulis]]
# [[Marsas (planeta)|Marsas]]
# [[Asteroidų žiedas]] su didžiausiu objektu [[Cerera (nykštukinė planeta)|Cerera]] (2−4 AU ribose)
# [[Jupiteris (planeta)|Jupiteris]]
# [[Kentaurai (asteroidai)|Kentaurų]] zona tarp Jupiterio ir Neptūno (5−30 AU ribose)
# [[Saturnas]]
# [[Uranas (planeta)|Uranas]]
# [[Neptūnas (planeta)|Neptūnas]]
# [[Koiperio juosta]] (30−50 AU ribose, [[transneptūniniai objektai]], tarp kurių [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutonas]], [[Makemakė]], [[Eridė (nykštukinė planeta) |Eridė]], [[Haumėja]])
# [[Orto debesis]] (20 000−100 000 AU ribose)
Didieji Saulės sistemos objektai sukasi aplink Saulę beveik vienoje plokštumoje ir elipsėmis, labai artimomis apskritimui. Jų sukimosi kryptis vienoda ir žiūrint iš Žemės šiaurės poliaus pusės atrodytų, kad jie sukasi prieš laikrožio rodyklę aplink Saulę. Kuo mažesnis objektas, tuo labiau tikėtina, kad jo orbitos plokštuma bus pakrypusi, o orbita ištęsta. Pavyzdžiui, [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutono]] orbitos plokštuma pasvirusi į Saulės ekliptiką 17,1°, o orbita taip ištęsta, kad [[perihelis|perihelyje]] (29,7 AU) Plutonas atsiduria Neptūno orbitos viduje, o [[afelis|afelyje]] (49,5 AU) būna 1,5 karto toliau nuo Saulės.
[[Orto debesis]] yra labai tolimų objektų nuo Saulės sritis. Manoma, kad šie objektai nėra išsidėstę plokštumoje, o gaubia Saulės sistemą kaip [[sfera]]. Šios srities objektų orbitos gali būti pasvirusios į Saulės ekliptiką 90° kampu ir jie suktis įvairiomis kryptimis.
== Planetų judėjimas ==
Aplink [[Saulė|Saulę]] kartu su Žeme skrieja kitos [[Planeta|planetos]] – vienos skrieja tarp Žemės ir [[Saulė]]s, kitos už Žemės. Planetos skriejančios tarp Žemės ir Saulės vadinamos vidinėmis planetomis (Merkurijus, Venera), o kitos – išorinėmis ([[Marsas (planeta)|Marsas]], Jupiteris, [[Saturnas]], Uranas, Neptūnas) planetomis. Ši klasifikacija yra atskirta todėl, kad vidinių ir išorinių planetų matomasis judėjimas labai skiriasi.
=== Vidinių planetų matomasis judėjimas ===
Šios [[Planeta|planetos]] visada matomos tik šalia [[Saulė]]s rytais ([[vakarų elongacija]]) arba vakarais ([[rytų elongacija]]). Planetos nėra matomos tik tada, kai jos yra už [[Saulė]]s ([[viršutinė jungtis]]) arba tarp Žemės ir Saulės ([[apatinė jungtis]]), retkarčiais galima planetas pamatyti ir esančias tarp Žemės ir [[Saulė]]s – tuo metu planetos keliauja per Saulės diską (tranzitas).
Panašiai kaip ir [[Mėnulis|Mėnulio]] atveju šiose planetose galima stebėti fazių kaitas, kurios vėlgi priklauso nuo [[Saulė]]s apšvietimo.
[[Planeta]] tik išlindusi iš už [[Saulė]]s pasirodo vakaruose, yra toli už Saulės, todėl jos regimasis skersmuo yra mažas, o fazė artima pilnačiai, nes [[Saulė]] apšviečia visą atgrežtą planetos diską. Judėdama link rytų elongacijos planeta sparčiai pradeda artėti link Žemės (vidinės planetos skrieja aplink [[Saulė|Saulę]] greičiau, nei Žemė), tačiau matomas planetos diskas mažėja ir panašėja į Mėnulio priešpilnio fazę. Pasiekusi rytų elongacija planeta pakeičia judėjimo kryptį ir pradeda judėti atbulai – į vakarus, matomas pjautuvas ir toliau mažėja kol pasiekia Saulę ir pradingsta iš vakarinio dangaus. Po kiek laiko ši planeta pasirodo rytiniame danguje netoli [[Saulė]]s ir pradeda tolti nuo [[Saulė]]s kol pasiekia vakarų elongaciją. Čia planeta vėl pakeičia judėjimo kryptį ir pradeda skrieti į rytų pusę – artėja prie Saulės ir tolsta nuo Žemės.
== Planetų fiziniai duomenys ==
{| class="wikitable"
|-
! Planeta!! Pusiaujinis spindulys</br>(km) !! Masė</br>(10<sup>24</sup>kg) !! Vid. tankis</br>(kg/m<sup>3</sup>) !! Apsisukimo apie ašį periodas</br>(paromis arba valandomis)
|-
| [[Merkurijus (planeta)|Merkurijus]] || 2440 || 0,33 || 5430 || 58,65 d.
|-
| [[Venera (planeta)|Venera]] || 6052 || 4,87 || 5250 || 243,02 d.
|-
| [[Žemė]] || 6378 || 5,97 || 5515 || 23,93 val.
|-
| [[Marsas (planeta)|Marsas]] || 3397 || 0,64 || 3930 || 24,62 val.
|-
| [[Jupiteris (planeta)|Jupiteris]] || 71 492 || 1899 || 1330 || 9,92 val.
|-
| [[Saturnas]] || 60 492 || 568 || 690 || 10,23 val.
|-
| [[Uranas (planeta)|Uranas]]|| 25 559 || 87 || 1270 || 17,23 val.
|-
| [[Neptūnas (planeta)|Neptūnas]] || 24 766 || 102 || 1640 || 16,10 val.
|}
== Saulės sistemos susidarymas ==
: ''Pagrindinis straipsnis: [[Saulės sistemos susidarymas]].''
Saulės sistemos [[evoliucija]] nuo jos susidarymo iki mirties užima ilgą laikotarpį ir sudaro apie 10 milijardų metų. Šiuo metu paprastai sutariama, kad Saulės sistema susidarė iš šalto ir tankaus [[tarpžvaigždinė medžiaga|tarpžvaigždinės medžiagos]] debesies, sudaryto daugiausia iš [[helis|helio]] ir [[vandenilis|vandenilio]] (H<sub>2</sub>), labiausiai Visatoje paplitusių elementų. Šiame debesyje taip pat galėjo būti vandens, ledo kristalų pavidalu. Šis debesis, po to kai įgavo pastovią formą (greičiausiai disko), sukdamasi pradėjo diferencijuotis: didžioji dalis centre sudarė [[prožvaigždė|prožvaigždę]], būsimąją Saulę. Iš išorinių sluoksnių veikiant [[Gravitacija|gravitacijos jėgoms]] susiformavo [[proplaneta|proplanetos]].
== Saulės sistemos ribos ==
Saulės sistemą gaubia nedidelės energijos, [[elektros krūvis|elektros krūvį]] turinčių [[elementarioji dalelė|elementariųjų dalelių]] debesis, sukuriamas [[Saulės vėjas|Saulės vėjo]] ([[heliosfera]]). Ribos, ties kuriomis šio vėjo spaudimas susilygina su tarpžvaigždinių dalelių sukuriamu spaudimu (vadinamoji [[heliopauzė]]), laikomos galutinėmis Saulės sistemos ribomis. Jas yra eksperimentiškai nustatę [[Voyager 1]] (85 [[Astronominis vienetas|astronominiai vienetai]]) ir [[Voyager 2]] (76 astronominiai vienetai) automatiniai laivai. Skirtingi atstumai rodo, jog debesies forma nėra taisyklinga. Manoma, jog ją formuoja Saulės judėjimas aplink [[Galaktikos centras|Galaktikos centrą]] – Saulės judėjimo kryptimi heliosfera yra suspaudžiama.
== Nuorodos ==
{{commons|Solar system}}
Susiję straipsniai
* [[Astronomija]]
* [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/geimas.php?SR_KODAS=16&ST_KODAS=2 Saulės sistema] – edukacinis žaidimas (''geriausia atidaryti naujame lange'')
{{Saulės sistema}}
{{Vikižodynas|Saulės sistema|no=T}}
{{Žemė}}
{{Saulė}}
[[Kategorija:Saulės sistema| ]]
| |||