Katalonija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S pataisymas
Eilutė 102:
414 m. šiaurės Ispaniją užkariavo [[vestgotai]] ir [[alanai]], kurie 476 m. užėmė ir Barseloną, kuri tapo jų valstybės Gotalonijos sostine.
 
711 m. į Ispaniją iš Šiaurės Afrikos įsiveržė [[maurai]], kurie netrukus užėmė ir Kataloniją. 713 m. maurai užėmė Barseloną. VIII–IX a. Karolingai išstūmė maurus iš Katalonijos. Karalius Vilfridas apjungė frankų pasienio sritis su žemėmis Ispanijoje į Ispanijos marką, padalintą į 9 grafystes. Galingiausia jų buvo Barselonos grafystė. 985 m., per paskutinį užkariaujamąjį karą, Al-Mansuro vadovaujami maurai pasiekė Barseloną. 988 m. pusiau sugriautas miestas be frankų pagalbos išsivadavo ir Borelis II paskelbė apie savo grafystės nepriklausomybę. Šie metai laikomi Katalonijos gimimo metais. 1112 ir 1114 m. [[Almoravidai]] iš savo bazės Ebro slėnyje nusiaubė Kataloniją ir pasiekė Pirėnų priekalnes.<ref>''Almoravids''. In: Alan V. Murray (ed.) The Crusades. An encyclopeadia. Vol. I. Oxford, 2006. P. 55</ref>
 
1137 m. po Barselonos grafų ir Aragono karalių dinastijų paveldėtojų vedybų [[Barselonos grafystė]] tapo [[Aragono karalystė]]s dalimi, o katalonų kalba – oficialia karalystės kalba. XIII–XIV amžiuose [[Barselona]] tapo vienu didžiausių Viduržemio jūros pakrančių miestu, kuriame vystėsi amatai ir prekyba. Šiuo laikotarpiu susiformavo terminas „països catalans“, reiškiantis „katalonų žemės“, apimantis visas katalonų kultūros įtakos teritorijas. XIV a. kilo nuolatiniai karai tarp Katalonijos ir Kastilijos, bei šios sąjungininkės Maljorkos karalystės. Konflikto kulminacija įvyko [[1359]] m., kai po trijų dienų trukmės jūros mūšio katalonų laivynas sutriuškino Kastilijos laivyną prie Barselonos pakrantės. XV a. katalonai užkariavo Siciliją, Sardiniją, centrinę Graikijos dalį. XV a. pabaigoje susituokus karališkųjų dinastijų atstovams Aragono ir Kastilijos karalystės susijungė į vieną teritorinį vienetą. Pradžioje abi karalystės išlaikė savo atskiras institucijas, teismus ir įstatymus. Katalonija, remiantis karaliaus patvirtintais statutais turėjo stiprią autonomiją.