10:25, 16 spalio 2017 versija taisyti 46.36.70.134 (aptarimas) →‎Paplitimas: eVALDAS IR DONATAS MLDC Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		10:30, 16 spalio 2017 versija taisyti anuliuoti 46.36.70.134 (aptarimas) →‎Gaujos hierarchija: dsad Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 15: {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:Gray Wolf Range.png\|260px\|Pilkojo vilko paplitimas]] \| caption = Pilkojo vilko paplitimas {{legend\|green\|aptinkamas dabar}}{{legend\|red\|gyvenęs praeityje}}}} {{Taxobox_pabaiga}} [[nelaisvė\|ai\]] '''Pilkasis vilkas''' ({{la\|Canis lupus}}, {{en\|Grey Wolf}}, {{de\|Wolf}}) – stambiausias iš visų laukinių [[Šuniniai\|šuninių]] (''Canidae'') šeimos, proporcingo sudėjimo žinduolis, visų naminių [[Šuo\|šunų]] protėvis. gyvūnai ir yra labiausiai prisitaikę gyventi grupėmis. Vieną šeimyninę [[gauja\|gaują]] dažniausiai sudaro vilkų pora, jų jaunikliai ir vilkai iš ankstesniųjų [[vada\|vadų]]. Kiekvienoje gaujoje būna vadas ir jo pora, dominuo ~~== Paplitimas ==~~ Vilkai gyvena daugelyje gamtinių sričių [[Šiaurės pusrutulis\|Šiaurės pusrutulyje]]: nuo [[tundra\|tundros]] iki [[dykuma\|dykumų]] ir [[stepė\|stepių]]. Daugiausia vilkų išlikę žmonių nepaliestuose miškų plotuose Kanadoje, Aliaskoje, Rusijoje. Seniau vilkai buvo paplitę visose [[Europa\|Europos]] šalyse, pagrindinėje [[JAV]] dalyje, bet juos ilgą laiką naikino ūkininkai ir medžiotojai, todėl ten vilkai išnyko, ar liko tik pavieniuose rezervatuose, nacionaliniuose parkuose. ~~== Išvaizda ==~~ Vilkai būna iki 150 cm ilgio, aukštis ties pečiais 0,6-0,95 m, sveria 30–65 kg (rekordas – 79 kg<ref>Lopez, Barry (1978). Of wolves and men. New York: Scribner Classics. pp. 320. ISBN 0-7432-4936-4.</ref>). Kūnas apaugęs šiurkščiu [[pilka\|pilkos]] [[spalva\|spalvos]] [[kailis\|kailiu]], nors gali pasitaikyti ir [[juoda\|juodų]], [[balta\|baltų]], [[ruda\|rudų]], [[gelsva\|gelsvo]] atspalvio vilkų (spalva skiriasi priklausomai nuo porūšio, hibridizacijos). [[Ausis\|Ausys]] neilgos, su smailiomis viršūnėmis. [[Kaukolė]] masyvi, [[dantis\|dantys]] stiprūs, o iltys gana ilgos. ~~Vilkai laisvėje dažniausiai gyvena 6-9 metus, o [[nelaisvė]]je jų amžiaus vidurkis – 16 metų (rekordas – 20 metų).~~ ~~== Gaujos hierarchija ==~~ ~~Donatas ir Evaldas yra stipriausi lietuvos vilkai~~ gyvūnai ir yra labiausiai prisitaikę gyventi grupėmis. Vieną šeimyninę [[gauja\|gaują]] dažniausiai sudaro vilkų pora, jų jaunikliai ir vilkai iš ankstesniųjų [[vada\|vadų]]. Kiekvienoje gaujoje būna vadas ir jo pora, dominuojanti vilkė. Pastarosios vieta tik šiek tiek žemesnė nei vado. Tik jie gali susilaukti jauniklių. Medžiodami ir augindami jauniklius suaugę vilkai vienas kitam padeda. ~~[[Vaizdas:Canis lupus howling (illustration).jpg\|thumb\|left\|250px\|Kaukdami vilkai pažymi savo buvimą kitoms gaujoms. Taip jie stengiasi išvengti nereikalingų susidūrimų.]]~~ ~~[[Vaizdas:Wolf howls.ogg\|thumb\|left\|200x200px\|Vilkų staugimas]]~~ Žemesnieji gaujos nariai paklūsta dominuojantiems vilkui ir vilkei, demonstruodami savo pavaldumą guldamiesi ant nugaros ar glausdamiesi prie žemės. Kiekvienas vilkas žino savo vietą dominavimo skalėje ir stengiasi ją išlaikyti. Per daug pretenduojantis vilkas gali būti vado išvytas iš gaujos. Susirėmimų pasitaiko dažnai, bet per juos vilkas retai žūva, bet kartais sunkiai [[Žaizda\|sužeidžiamas]]. [[Maistas\|Maistu]] negalinčiam pasirūpinti vilkui, kol jis pagyja, išgyventi padeda kiti nariai. Vienišas vilkas – tai paprastai jaunas [[patinas]], palikęs gaują ar iš jos išvytas ir ieškantis atskiros teritorijos. Radęs laisvą plotą pirma pažymi jį gerai matomose vietose palikdamas išmatų. ~~== Mityba ir medžioklė ==~~ ~~[[Vaizdas:Canis lupus pack surrounding Bison.jpg\|thumb\|right\|250px\|[[Bizonas\|Bizono]] medžioklė]]~~ Vilkai vadinami [[miškas\|miško]] sanitarais, nes daugiausiai medžioja nukaršusius ar ligotus gyvūnus. Dažniausiai vilkai savo gyvenamuose plotuose užima [[mitybos grandinė]]s viršūnę, nors kartais konkuruoja su lokiais, pumomis, tigrais, lūšimis (dažniausiai vilkai vengia tiesioginio kontakto su kitais stambiais plėšrūnais, tačiau gali pulti gindami teritoriją, grobį). Vilkai medžioja labai organizuotai. Savo [[medžioklė]]s vietas pasirenka atsižvelgdami į saugumo ir [[mityba\|mitybos]] sąlygas. Turėdami gerą [[rega\|regą]], [[klausa\|klausą]] ir [[uoslė\|uoslę]] yra puikiai prisitaikę medžioti, gali mėtyti pėdas. Medžioja dažniausiai [[naktis\|naktį]]. Tamsoje mato geriau negu kiti [[šuniniai\|šuninių šeimos]] [[plėšrūnai]]. Gali ilgai [[badas\|badauti]], bet pasitaikius progai, stengiasi pasisotinti kelioms dienoms. Minta beveik viskuo ką pagauna – nuo [[pelė]]s iki [[Briedis\|briedžio]], bet pagrindinis maistas – laukiniai [[kanopiniai]]. Jei [[maistas\|maisto]] mažai – neatsisako [[Vabzdžiai\|vabzdžių]] ir [[Uoga\|uogų]]. Medžiojanti gauja gali klajoti iki 1000 km² plote. ~~== Dauginimasis ==~~ Vilkų pora yra ištikimi vienas kitam, nebent vienas iš jų žūtų. Jauniklius motina žindo maždaug 10 savaičių, po to jaunesni vilkai ir motina pradeda juos maitinti atryta mėsa. Motina atsiveda nuo 3 iki 9 jauniklių. ~~Vilkiukai pradeda medžioti vienerių metų – kai jiems išdygsta visi [[dantys]].~~ ~~== Vokalizacija ==~~ ~~[[Vaizdas:Howlsnow.jpg\|thumb\|200px\|Staugiantis vilkas]]~~ Staugimas yra vilkų bendravimo būdas. Jis gali trukti 0,5-11 sekundžių, o būdingas dažnis 150–780 Hz. Staugimas padeda vilkams palaikyti kontaktą miškingose vietovėse ar esant dideliems atstumams. Staugimas taip pat gali būti teritorijos gynimo signalas, siekiant atbaidyti kitus konkuruojančius vilkus. Šis elgesys stimuliuojamas, kai gauja turi ką saugoti, pavyzdžiui, neseniai nudobtą [[grobis\|grobį]]. Vilko staugimas priklausomai nuo oro ir vietovės sąlygų gali būti girdimas už 16 km. Staugiama dažniausiai sutemų metu. Arabijos ir Irano vilkai nestaugia. [[Urzgimas]] – vilkų skleidžiamas garsas, rodantis agresiją, gynybą. Vilkai taip pat [[lojimas\|loja]], kuomet yra sunerimę arba perspėja vienas kitą apie pavojų, tačiau vilkų lojimas nėra toks garsus ir ištisas kaip šunų. Maži vilkiukai loja, cypauja daug dažniau, taip atkreipdami dėmesį, prašydami maisto. Jie taip pat dažnai inkščia. Inkštimas yra ir kitų vilkų autoriteto pripažinimo signalas. ~~== Santykis su žmogumi ==~~ ~~[[Vaizdas:Gevaudan Monster.jpg\|thumb\|left\|240px\|Ževodano žvėries piešinys]]~~ Žmonės ir vilkai nuo seno gyveno kaimynystėje, todėl susiformavo sudėtingi ir nevienpusiai tarpusavio santykiai. Iš vienos pusės vilkų buvo bijoma, jie demonizuojami, naikinami, tačiau tuo pačiu jie buvo ir gerbiami, jų atvaizdais puošti herbai, skydai. Tas santykis kito priklausomai nuo laikotarpio ir vietos. Vilkai tapo daugybės [[pasaka\|pasakų]], [[legenda\|legendų]], [[mitas\|mitų]], [[frazeologizmas\|posakių]], [[patarlė\|patarlių]], [[daina\|dainų]] personažai. Daugelyje kraštų žodis „vilkas“ tapo asmenvardžiu, pavyzdžiui, – Lietuvoje pavardė [[Vilkas (reikšmės)\|Vilkas]], Vokietijoje – Wolf, Balkanuose – vardas Vuk, Skandinavijoje – Ulf. Laukiniai vilkai paprastai yra baikštūs prie žmonių. Tačiau priklausomai nuo vilko patirties su žmonėmis ir situacijos gali pasitaikyti agresyvių antpuolių. Kaip ir dauguma kitų plėšrūnų vilkai gali pulti gindami jauniklius, grobį, išprovokuoti. Itin pavojingi yra [[pasiutligė\|pasiutlige]] sergantys, sužeisti, pasenę vilkai. Iki XX a. Europoje vilkai, užpuolantys žmones būdavo paplitęs reiškinys. Vien 1362–1918 metais Prancūzijoje vilkai nužudė beveik 7600 žmonių, iš kurių daugiau nei pusė buvo ne pasiutusių vilkų aukos. Ypač pagarsėjo [[Ževodano žvėris\|Ževodano žvėries]] atvejis. Vilkų antpuoliai buvo dažni [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijoje]] I pasaulinio karo metais – ties Kaunu, Vilniumi, Minsku vilkų gaujos atakuodavo tiek rusų, tiek vokiečių karius<ref>http://query.nytimes.com/mem/archive-free/pdf?_r=2&res=9E0DE3DD103BE03ABC4151DFB166838C609EDE&oref=slogin</ref>. Vilkų antpuolių visad daugiau būta [[karas\|karo]] metais, nes tuomet nebekontroliuota vilkų populiacija, intensyviai kirsti miškai ir trikdytos vilkų buveinės, be to, žmonių lavonai pritraukdavo vilkus. Dabartiniais laikais vilkų antpuoliai prieš žmones labai sumažėję. Vilkus arčiau žmonių vilioja prie pamiškių sodybų laikomi gyvuliai ([[avis\|avys]], [[ožkos]], jaunos telyčios ir jautukai), naminiai paukščiai. Kartais vilkus pritraukia ir priemiesčių atliekų sąvartynai. Vilkai dažnai nudobia ganyklas ar pamiškių sodybas saugančius [[šuo\|šunis]] arba [[sulaukėję šunys\|sulaukėjusius šunis]]. Liepos-rugpjūčio laikotarpiu, kai vilkiukai mokomi medžioti, aukomis gali tapti be priežiūros vaikščiojantys maži vaikai. ~~Mirtini vilkų antpuoliai pastaraisiais metais{{kada}} dažniausiai užfiksuoti Rusijoje, Indijoje, JAV.~~ ~~== Porūšiai ==~~ ~~Suskaičiuojama apie 50 įvairių vilkų porūšių. 2 neseniai išnykę, yra keli seniai išnykę, dar keli tikėtinai išnykę.~~ ~~Kai kurie porūšiai:~~ ~~=== Egzistuojantys ===~~ * '''Tundrinis (baltasis) vilkas''' ({{la\|Canis lupus albus}}, {{En\|white wolf}}) – gyvena tundroje nuo [[Estija\|Estijos]] iki [[Kamčiatkos pusiasalis\|Kamčiatkos]]. Tai didelis vilkas ilgu, šviesiu kailiu. Panašus į amerikietiškus vilkus. * '''Arabijos vilkas''' ({{la\|Canis lupus arabs}}, {{En\|arabian wolf}}) – nedidelis, trumpu plonu kailiu. Gyvena tik Pietų [[Arabijos pusiasalis\|Arabijoje]]. * '''Stepių vilkas''' ({{la\|Canis lupus campestris}}, {{En\|steppe wolf}}) – nedidelis, gyvena Centrinės [[Azija\|Azijos]] dykumose ir stepėse. Turi nelygų, šiurkštų, pilką kailį. * '''Tibeto vilkas''' ({{la\|Canis lupus laniger}}) – vidutinio dydžio vilkas ilgu kailiu. Gyvena centrinėj [[Kinija\|Kinijoje]], [[Mongolija\|Mongolijoje]], [[Tibetas\|Tibete]], [[Rusija\|Rusijos]] pietvakariuose. * '''Paprastasis (Eurazijos) vilkas''' ({{la\|Canis lupus lupus}}, {{En\|Eurassian wolf}}) – žinomiausias. Vidutinio dydžio, kailis šiurkštus, tamsus. Šis porūšis gyvena ir [[Lietuva\|Lietuvoje]]. * '''Indijos vilkas''' ({{la\|Canis lupus pallipes}}, {{En\|Indian wolf}}) – paplitęs nuo [[Iranas\|Irano]] iki [[Indija\|Indijos]]. Jo genų galbūt turi tokios šunų veislės kaip [[basendžis]], [[saliukis]], [[Pekinai\|pekinas]], [[dingas]]. * '''Arktinis (Melvilio salų) vilkas''' ({{la\|Canis lupus arctos}}, {{En\|Artic wolf}}) – vidutinio dydžio, gyvena tik arktinėse salose nuo [[Melvilio sala (Kanada)\|Melvilio]] iki [[Elesmero sala\|Elesmero]]. ~~[[Vaizdas:Canis lupus baileyi running.jpg\|thumb\|right\|240px\|Meksikos vilkas]]~~ * '''Meksikos vilkas''' ({{la\|Canis lupus baileyi}}, {{En\|Mexican wolf}}) – gyvena Sierra Madre ir jos apylinkėse. Dar žinomas kaip „Lobo“. Tai mažiausias [[Šiaurės Amerika\|Š. Amerikos]] pilkųjų vilkų porūšis. Jie tamsaus atspalvio. Iš jų galbūt kilę [[Čihuahua (šuo)\|čihuahua]] ir meksikiečių [[plikasis šuo]]. * '''Sen Bernaro vilkas''' ({{la\|Canis lupus bernardi}}, {{En\|Bernard's wolf}}) – didelis, baltu kailiu, juodu snukiu. * '''Vankuverio salų vilkas''' ({{la\|Canis lupus crassodon}}, {{En\|Vancouver Island wolf}}) – pilkai juodos spalvos vidutinio dydžio vilkas. * '''Hudsono įlankos vilkas''' ({{la\|Canis lupus hudsonicus}}, {{En\|Hudson wolf}}) – vilkas šviesiu kailiu. Aptinkama vakaruose ir šiaurėje nuo [[Hadsono įlanka\|Hudsono įlankos]]. * '''Labradoro vilkas''' ({{la\|Canis lupus labradorius}}, {{En\|Labrador wolf}}) – aptinkama šiaurės [[Kvebekas\|Kvebeke]] ir [[Labradoro pusiasalis\|Labradoro pusiasalyje]]. [[Spalva]] – nuo tamsiai pilkos iki beveik baltos. * '''Aleksandro Archipelago vilkas''' ({{la\|Canis lupus ligoni}}, {{En\|Alexander Achipelago wolf}}) – labai mažas Š. Amerikos vilkas. Plaukai trumpi, juodi, pavilnė pilka. * '''Rytinių miškų vilkas''' ({{la\|Canis lupus lycaon}}, {{En\|Eastern timber wolf}}) – toliausiai aptinkamas vilkas. Gyvena [[JAV]] rytuose iki [[Florida\|Floridos]] ir [[Minesota\|Minesotos]]. Kailio spalvos labai įvairios. * '''Makenzio tundros vilkas''' ({{la\|Canis lupus mackenzii}}, {{En\|Northwest Territories wolf}}) – gyvena arkties pajūrio regione į vakarus nuo [[Makenzis\|Makenzio]] ir pietus nuo didžiojo [[Lokių ežeras\|Lokių ežero]]. * '''Bafino salos tundrų vilkas''' ({{la\|Canis lupus manningi}}, {{En\|Baffin Island wolf}}) – mažiausias iš arktinių vilkų, gyvena tik [[Bafino sala\|Bafino saloje]]. * '''Aliaskos tundrinis vilkas''' ({{la\|Canis lupus tundrarum}}, {{En\|Tundra wolf}}) – didelis, ilgu kailiu. Gyvena tundros rajone Aliaskos pakrantėse. * '''Mongolijos vilkas''' ({{la\|Canis lupus chanco}}, ang. Mongolian wolf) * '''Kaspijos jūros vilkas''' ({{la\|Canis lupus cubanensis}}, {{En\|Caspian Sea wolf}}) * '''Azijos dykumų vilkas''' ({{la\|Canis lupus desertorum}}, {{En\|Asian desert wolf}}) * '''Austrijos – Vengrijos vilkas''' ({{la\|Canis lupus minor}}, {{En\|Austro-Hungarian wolf}}) * '''Iberijos vilkas''' ({{la\|Canis lupus signatus}}, {{En\|Iberian wolf}}) – vienas iš daugelio porūšių. Kartais painiojamas su išnykusiu Ispanijos vilku. Žiemą kailis šviesesnis, pilkesnis, o paprastai – tamsiai pilkas ar rudas. * '''[[Šuo]]''' ({{la\|Canis lupus familiaris}}) – naminis gyvūnas. Yra daug veislių, kurios labai skiriasi dydžiu, spalva, kūno sudėjimu. ~~=== Tikriausiai išnykę ===~~ * '''Hokaido (Japonijos) vilkas''' ({{la\|Canis lupus hattai}}, {{En\|Hokkaido wolf}}) – gyveno Japonų saloje [[Hokaidas\|Hokaide]]. * '''Kaskadinių kalnų vilkas''' ({{la\|Canis lupus fuscus}}, {{En\|Cascade Mountains wolf}}) – [[Cinamonas\|cinamono]] spalvos, tikriausiai išnaikintas, vilkas. * '''Pilkai baltas vilkas''' ({{la\|Canis lupus griseoalbus}}, {{En\|Grey-white wolf}}) – dėl šio vilko egzistavimo kyla daug ginčų. Gyvena centrinėje Manitoboje ar šiaurės Saskačevane. * '''Šiaurinis Uolinių kalnų vilkas''' ({{la\|Canis lupus irremotus}}, {{En\|Northern Rocky Mountains wolf}}) – [[JAV]] išmirusi rūšis. Pietų [[Alberta\|Albertoje]], [[Kanada\|Kanadoje]] dar aptinkama pavienių egzempliorių. ~~=== Išnykę ===~~ * '''Ispanijos vilkas''' ({{la\|Canis lupus deitanus}}, {{En\|Spanish wolf}}) * '''Honšu vilkas''' ({{la\|Canis lupus hodophilax}}, ''Honshu wolf'') – išnaikintas. Gyveno Japonų saloje Honshu. * '''Mogollo kalnų, pietvakarių vilkas''' ({{la\|Canis lupus mogollonensis}}, {{En\|Southwestern wolf}}) – išnaikintas. Gyveno Centrinėje [[Arizona\|Arizonoje]] ir [[Naujoji Meksika\|Naujojoje Meksikoje]]. * '''Teksaso pilkasis vilkas''' ({{la\|Canis lupus monstrabilis}}, {{En\|Texas wolf}}) – gyveno [[Teksasas\|Teksase]] ir šiauriau nuo jo. * '''Didžiųjų lygumų (Buffalo upės) vilkas''' ({{la\|Canis lupus nubilus}}, {{En\|Great Plains wolf}}) – gyveno Kanadoje. * '''Grenlandijos vilkas''' ({{la\|Canis lupus orion}}, {{En\|Greenland wolf}}) – laikomas išnykusiu. * '''Pietinių Uolinių kalnų vilkas''' ({{la\|Canis lupus youngi}}, {{En\|Southern Rocky Mountains wolf}}) – gyveno kalnų regione [[Juta\|Jutoje]], [[Nevada\|Nevadoje]], [[Koloradas (valstija)\|Kolorade]]. ~~== Lietuvoje ==~~ ~~[[Vaizdas:Scandinavian_grey_wolf_Canis_lupus.jpg\|thumb\|right\|240px\|Lietuvoje savaime gyvena paprastojo arba eurazijos vilko (''Canis lupus lupus'') porūšis]]~~ Lietuvoje gyvena apie 200–300 vilkų (tačiau dėl skirtingų skaičiavimų šis skaičius svyruoja nuo 100 iki 500<ref>http://www.lrytas.lt/-11999603751198322874-med%C5%BEiotojai-lietuvoje-jau-nudob%C4%97-17-vilk%C5%B3-papildyta.htm</ref>). Daugiausia jų yra Žemaitijos, Pietryčių bei šiaurės Lietuvos miškuose ([[Kulių miškai\|Kulių]], [[Tenenių miškai\|Tenenių miškuose]], [[Žalioji giria\|Žaliojoje]], [[Biržų giria\|Biržų]], [[Rūdninkų giria\|Rūdninkų]], [[Šimonių giria\|Šimonių]], [[Dainavos giria\|Dainavos]], [[Ažvinčių-Minčios giria\|Ažvinčių-Minčios]] giriose). Vidurio Lietuvoje reti. Lietuvoje ypač daug vilkų būta [[XVII a.]] ir [[XIX a.]], tačiau dėl intensyvios medžioklės ir miškų kirtimo jų skaičius gerokai sumažėjo. Medžioklei buvo naudojami tinklai, [[vilkduobė]]s, vilkatvorės, [[spąstai]], kilpos. Per I ir II pasaulinius karus vilkų buvo gerokai padaugėję. Po [[Antrasis pasaulinis karas\|II Pasaulinio Karo]] pradėti intensyviai naikinti, už nušautus vilkus skirtos premijos, todėl populiacija labai sumažėjo, vėliau po truputį atsistatė. 1938 m. Lietuvoje (be Vilniaus krašto) suskaičiuota 146 vilkai, 1948 m. – 1732, 1955 m. – 270, 1960 m. – ~100, 1965 m. – 34, 1970 m. – 56, 1987 m. – 290<ref>{{TLE\|4\|520\|\|Pilkasis vilkas}}</ref>. Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti tik [[žiema\|žiemą]] ir neviršijant nustatyto limito (2013–2014 m. sezonui jis buvo 20 individų). Medžiotojai dažniausiai nušauna stipriausius ir didžiausius žvėris gaujoje - alfa patiną arba alfa patelę. Gaujai pakrikus, neišmokinti medžioti jaunikliai, neretai užpuola netoli miškų laikomus gyvulius, prie sodybų lakstančius ar pririštus šunis<ref>http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/56/51879/?fid=2</ref>. Lietuvių tautosakoje, mitologijoje, sakmėse vilkas yra dažnas veikėjas. Taip pat pagal vilką pavadinta daug šalies vietovių – [[Vilkija]], [[Vilkaviškis]], [[Vilkpėdė]], [[Vilkų Kampas]], [[Vilkbalė]], [[Vilkokšnis]] ir kt. ~~=== Medžioklė Lietuvoje ===~~ ~~Lietuvoje medžiojamas nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d., o pasiekus leidžiamą sumedžioti individų limitą, nebemedžiojamas.~~ ~~2012–2013 m. medžioklės sezono metu buvo sumedžioti 47 vilkai.<ref>[http://www.am.lt/VI/index.php#a/12513 Sumedžioti vilkai nuo 2012-11-10 iki 2013-01-19]</ref>~~ ~~== Vilkai mitologijoje ==~~ * [[pasaka\|Pasakose]] vilkai dažni veikėjai ir beveik visuomet kvaili. Gerai žinomoje pasakoje gudrus vilkas apgavo raudonkepuraitę. * [[Tautosaka\|Tautosakoje]] minimas [[vilkolakis]] yra vilku virtęs [[žmogus]]. Apie juos sukurta daug siaubo [[Filmas\|filmų]]. * [[Šiaurės Amerika\|Š. Amerikos]] nutkos genties [[indėnai]] pasakodavo [[legenda]]s, esą naujagimius kartais nusinešdavę vilkai. * [[Geležinio Vilko legenda]] pasakoja, kad kunigaikštis [[Gediminas]], būsimo [[Vilnius\|Vilniaus]] vietoje susapnavęs geležinį vilką. * [[romėnų mitologija\|Romėnų mitologijoje]] pasak legendos, [[Roma\|Romą]] įkūrė broliai [[Romulas ir Remas]], kuriuos mažus žindė vilkė. * [[skandinavų mitologija\|Skandinavų mitologijoje]] vilkai – neigiami personažai. Pagal legendą vienas iš [[Ragnarokas\|Ragnaroką]] pranašaujančių ženklų yra tas, kad vilkas [[Fenris]] praryja Saulę. Pagal kitą versiją, Saulę ir Mėnulį praryja vilkai [[Skolas]] ir [[Hatis]]. ~~== Taip pat skaityti ==~~ * [[Sąrašas:Lietuvos_žinduoliai#Vietin.C4.97s_Lietuvos_.C5.BEinduoli.C5.B3_r.C5.AB.C5.A1ys\|Vietinės Lietuvos žinduolių rūšys]] ~~== Šaltiniai ==~~ ~~{{Išnašos}}~~ ~~== Nuorodos ==~~ ~~{{Commons\|Canis lupus}}~~ * [http://www.vilkai.lt/ Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“] * [http://www.ramuno-atelje.org/ltPage.php/30 Vilko muziejus] * [http://fauna.savel.org/topics.cgi?op=view_topic;cat=sunys;id=335 Info apie Canis Lupus] [[Kategorija:Šuniniai]]

Pilkasis vilkas: Skirtumas tarp puslapio versijų