Kuršas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kuršas''' ({{lv|Kurzeme}}) – istorinis etnografinis regionas dabartinėje [[Latvija|Latvijoje]], atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos. Didesni dabartiniai centrai – [[Liepoja]] ir [[Ventspilis]].

Ankstyvojoje istorijoje Kuršu ({{Lv|Kursa}}) vadinama [[Baltai|baltų]] genties [[kuršiai|kuršių]] apgyvendinta teritorija. IšNuo pradžiųDidžiojo KuršąTautų sudarėkraustymosi 5laikotarpio žemėskuršiai ėmė susidurti su skandinavais. Rimberto "Šv.Ansgaro gyvenime" minimas 854 m. vykęs švedų karaliaus žygis į Kuršą, tačiaukurio metu [[XIIkuršiams amžius|XII]]buvusi amžiujeprimesta kuršiųšvedų apgyvendintojevaldžia.<ref>Lietuvos teritorijojeistorija. galimaII aiškiait. išskirtiGeležies devyniasamžius. žemes:P.315</ref>

KuršiaiXII a. kuršiai turėjo gana išvystytą karinę organizaciją, XII a.ir perėmė [[vikingai|vikingų]] vaidmenį [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]], plėšikavo [[Danija|Danijos]] pakrantėse, prisidėjo prie svarbaus [[Švedija|Švedijos]] miesto [[Sigtuna|Sigtunos]] sugriovimo. [[1210]] m. kuršiai bandė užimti [[Ryga|Rygą]]. Pasak [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikos]], kuršių laivų buvo tiek daug, kad „visa jūra apsidengė tarsi tirštu debesim“.

Kuršių užkariavimą [[Kalavijuočių ordinas]] pradėjo pajungęs [[lyviai|lyvius]], [[sėlių kalba|sėlius]] su [[latgaliai]]s ir pietų [[Estija|Estiją]]. [[1230]] m. kuršių karo vadas [[Lamekinas]], kontroliavęs 5 iš 9 kuršių žemių, sudarė sutartį su [[popiežius|popiežiaus]] pasiuntiniu. Ši sutartis numatė kuršių [[krikštas|krikštą]] ir Lamekino žemių perėjimą tiesioginėn popiežiaus protekcijon. Tačiau [[Livonijos ordinas]] šią sutartį ignoravo ir tęsė Kuršo užkariavimą. Po 1236 m. Saulės mūšio Livonijos ordinas kuriam laikui prarado Kuršo kontrolę, tačiau ilgainiui ordinas valdžią ten atkūrė. Nepavyko jų iš ten išvaryti ir Mindaugui, kurio 1244-1245 m. žygis į Kuršą buvo nesėkmingas. Žemaičių bandymai įsitvirtinti Kurše 1256-1259 m. taip pat buvo nesėkmingi. [[1238]] m. buvo įkurta [[Kuršo vyskupystė]], kuri įėjo į [[Livonija|Livonijos]] konfederacijos sudėtį. Visa Kuršo teritorija buvo galutinai užkariauta tik [[1267]] m. Pietinės Kuršių žemės atiteko centralizuotai [[LDK]], kur greitai įvyko kuršių sužemaitėjimas.

Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas [[1655]]–[[1660]] m.). [[1795]] m., po paskutinio [[Abiejų Tautų Respublikos padalinimai|Žečpospolitos padalinimo]], Kuršas, kuris jau nuo [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] laikų ([[1700]]–[[1721]] m.) buvo patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos.<ref>''Poland, Partitions of (1772, 1793, 1795)''. In: Gregory Fremont-Barnes (ed.) ENCYCLOPEDIA OF THE AGE OF POLITICAL REVOLUTIONS AND NEW IDEOLOGIES, 1760–1815. London, 2007. P. 585</ref> Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė [[Kuršo gubernija|Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją]]. [[1819]] m. prie [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] buvo prijungtas ir [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] pajūris ([[Palanga|Palangos]]–[[Šventoji|Šventosios]] ruožas).