Giorgione: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Džordžonė''' ({{it|Giorgione}}, [[1477]](78) – [[1510]] m.) – [[Italija|italų]] [[Brandusis Renesansas|brandžiojo renesanso]] dailininkas, priklausęs [[Venecija|Venecijos]] dailės mokyklai. Džordžonė žinomas vienais garsiausių paveikslų Europos mene „[[Mieganti Venera]]“ ir „[[Audra (Giorgione)|Audra]]“.

Džordžonė (tikr. ''Giorgio Barbarelli da Castelfranco'') gimė [[1477]] arba [[1478]] m. [[Kastelfranko Venetas|Kastelfranko Veneto]] miestelyje, 40 km iki [[Venecija|Venecijos]]. Manoma, kad jis buvo [[Giovanni Bellini|Džiovanio Belinio]] mokinys ir jau būdamas vos 23 metų gavo pirmuosius užsakymus. Džordžone („didžiuoju Džordžu“) buvo pramintas dėl didelės figūros ir charakterio. [[Džordžas Vazaris|Džordžo Vazario]] teigimu, jis apie [[1500]] m. susitiko su [[Leonardo da Vinci|Leonardu da Vinčiu]], iš kurio perėmė kai kuriuos būsimuosius savo dailės bruožus. Dž. Vazaris taip pat mini, kad [[Titian|Ticianas]] buvo jo mokinys, tuo tarpu K. Ridolfis tikina, kad abu, Džordžonė ir Ticianas, buvo [[Giovanni Bellini|Džiovanio Belinio]] mokiniai. Gali būti, kad Džordžonė kurį laiką mokėsi pas [[Vittore Carpaccio|Vitorę Karpačą]]. [[1507]] m. Džordžonė gavo užsakymą nutapyti gimtojo miesto katedros altoriaus paveikslą („[[Kastelfranko Madona]]“). 1507-081507–08 m. tapė paveikslą [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]] (neišlikęs). 1508 m. Džordžonė kartu su Ticianu tapė [[freska]]s ''Fondaco dei Tedeschi'' vokiečių pirklių viešosios įstaigos sienose. Šie darbai pražuvo gaisro metu, išliko tik menki fragmentai.

Vieninteliu datuotu Džordžonės paveikslu (1506 m.) ir kurio kitoje pusėje autoriumi nurodytas dailininkas (''Zorzi da Castelfranco'') yra portretas „[[Laura (Giorgione)|Laura]]“. Venecijos kolekcionierius Marcantonio Michiel 1521−1543 m. aprašė grupę dailininko paveikslų, iš kurių nustatyti tik 4 ar 5. Tai „[[Mieganti Venera]]“, „[[Audra (Giorgione)|Audra]]“, „[[Trys filosofai]]“, „Berniukas su strėle“ ir „Kristus, nešantis kryžių“ (Šv. Roko bažnyčioje Venecijoje, priskyrimas abejotinas, tikriausiai Ticiano).<ref>Chilvers, Ian. The Oxford Dictionary of Art. Oxford University Press, 2004. p. 290</ref> 1648 m. Karlas Ridolfis biografijose „Kastelfranko Madoną“ priskyrė Džordžonei. Šis priskyrimas visuotinai pripažįstamas menotyrininkų. Džordžonė mirė [[1510]] m. nuo [[Maras|maro]], kuriuo esą užsikrėtė nuo meilužės (anot [[Giorgio Vasari|Dž. Vazario]]). Manoma, kad tai įvyko [[lapkritis|lapkričio]] mėnesį. Džordžonė laikomas vienu pirmųjų Europos menininkų, kuris specializavosi privačių užsakovų užsakymams.

„Mieganti Venera“ pabrėžia nuogo moters kūno verte paveiksle ir tapo pavyzdžiu daugeliui vėlesnių dailės darbų. Dailininko sumanymas pavaizduoti [[Venera|Venerą]] miegančią ir atitrūkusią nuo žiūrovo bei paveikslo aplinkos, idėjos realizacija veikia šokiruojamai netgi [[Modernizmas|Modernizmo]] amžiuje (vienu metu paveikslas buvo priskiriamas [[Rafaelis|Rafaeliui]]). Kai kurių kritikų vertinimu, Džordžonė yra pirmasis klasikinės eros dailininkas, savo darbuose turėjęs modernumo bruožų.