Žygimantas Augustas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.119.78 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Sauls keitimas)
Eilutė 46:
 
== Didysis kunigaikštis ==
Žygimantas buvo Žygimanto Senojo ir jo antrosios žmonos Bonos Sforcos sūnus. Žygimantas Senasis rūpinosi, kad po jo mirties būtų užtikrintas sosto paveldėjimas. Dėl to, jo pastangomis [[1522]] m. Žygimantas Augustas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimo buvo paskelbtas sosto įpėdiniu. 1526 m. Lietuvos didikai siūlė karaliui pakelti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės statusą į karalystės ir karaliumi karūnuoti Žygimantą Augustą, tačiau palaikymo nesulaukė. Šiais veiksmais Lietuvos didikai norėjo parodyti Lenkijai Lietuvos suverenumą. [[1529]] m. motinai intrigomis palenkus į savo pusę didikus, o tėvui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] sutikus patvirtinti [[I Lietuvos Statutas|I Lietuvos statutą]], dar labiau praplėtusį [[Bajorai|bajorijos]] teises, – Žygimantas Augustas buvo paskelbtaspakeltas didžiuoju kunigaikščiu. 1529 m. Vilniuje vykusi valdovo pakėlimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonija buvo paskutinė, vėlesni valdovai nebebuvo atskirai karūnuojami Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais.<ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas ''Lietuvos istorija: IV tomas''. Vilnius, 2009. P.36</ref> Išrinktas didžiuoju kunigaikščiu, Žygimantas Augustas teturėjo vos 8 metus, bet tai reiškė, kad po tėvo mirties jis savaime taps valdovu, kad nebereikės naujų rinkimų, o tuo tarpu vis tiek valdė tėvas.
 
1529 m. Piotrkovo seime jis buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi, kad nenutrūktų dinastinis ryšys tarp Lietuvos ir Lenkijos. Lenkijos karaliumi jis išrinktas tebesant gyvam Žygimantui Senajam su sąlyga, kad sieksiąs Lietuvos ir Prūsijos prisijungimo prie Lenkijos karūnos. Faktiškai Lenkijos karaliumi jis tapo tik po tėvo mirties 1548 m.