Nata: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Natų pavadinimai ==

 

 

Raidinėje notacijoje natos yra žymimos pirmomis septyniomis [[lotyniška abėcėlė|lotyniškos abėcėlės]] raidėmis: A, B, C, D, E, F, G (garso dažnio didėjimo tvarka). Pavadinimai cikliškai kartojasi, todėl nata po G yra A ([[oktava]] aukštesnė už pirmąją A), ir seka taip kartojasi be galo. Natų pavadinimai yra naudojami kaip garsaeilis arba [[Diatoninė gama|gama]].

Prie raidės gali būti prirašytas arabiškas skaičius, parodantis, kurioje oktavoje yra nata. Oktavos numeris didėja garsų aukštėjimo tvarka, pirmuoju garsu oktavoje yra laikomas C. Šiais laikais standartiniu dažniu yra laikomas garsas A4 (pirmosios oktavos „la“), kurios dažnis yra fiksuotas ir lygus 440 [[Hercas|Hz]]. Žemiausias fortepijono garsas yra yra A0 (subkontroktavos La).

 

 

Rečiau pasitaikantis notacijos variantas yra kai vietoj simbolių ''#'' ir ''b'' yra naudojamos priesagos – is (žymi diezą) ir – es (arba tik – s) (žymi bemolį). Be to, kai kuriose šalyse naudojama raidė H, kuri atitinka B, o B savo ruožtu reiškia B''b''.

 

 

Natos taip pat gali būti užrašomos naudojant penkių lygiagrečių linijų sistemą – [[penklinė|penklinę]]. Tokiu atveju natos aukštį nurodo natos galvutės padėtis penklinėje, o natos išvaizda nurodo jos ilgį. Alteruotiems (t. y. paaukštintiems ir pažemintiems) muzikos garsams žymėti naudojami diezas ir bemolis (vad. aletracijos ženklai). Diezo ir bemolio simboliai yra rašomi arba prieš keičiamą natą ir galioja iki takto pabaigos, arba pačioje penklinės pradžioje ir galioja visam kūriniui. Prie rakto parašytą alteracijos ženklą galima anuliuoti specialiu ženklu ♮, kuris yra vadinamas bekaru.

ir t. t. ant tarp ant tarp

 

 

Techniškai muzika gali būti kuriama iš bet kokio dažnio garsų, tačiau istoriškai susiklostė, kad vakarietiškoje muzikoje yra naudojamos tik dvylika pagrindinių garsų ir visi kiti, nutolę per sveiką oktavų skaičių nuo jų. Tarp visų garsų ir pagrindinio derinimo garso A4 (= 440 Hz) yra tikslus matematinis ryšys, kurį galima išreikšti formule

kurioje ''n'' reiškia atstumą pustoniais tarp A4 ir ieškomosios natos. Reikia nepamiršti, kad jei ieškomas žemesnės nei A4 natos dažnis, ''n'' reikia imti neigiamą.

 

Abėcėlės raidžių naudojimas žymėti natoms žinomas jau amžius. [[VI amžius|VI a.]] [[filosofija|filosofas]] [[Boetijus]] naudojo pirmąsias penkiolika abėcėlės raidžių žymėti dviejų oktavų garsams, kurie tuo metu buvo naudojamos kurti muzikai. Nors ir nežinoma, ar tai buvo jo idėja, ar taip buvo įprasta jo laikais, tačiau šis natų žymėjimo metodas yra žinomas kaip '''Boetijaus notacija'''.